Utenoje prieš keletą dienų nuaidėjo skandalas. Utenos ligoninės direktorius paprašė gauti 90 proc. priedą prie algos kaip rizikoje pandemijos metu dirbantis medicinos darbuotojas.
Toks direktoriaus žingsnis neįtiko miesto savivaldybės opozicijai. Pirmiausia užkliuvo tai, kad direktorius tiesiogiai su COVID-19 pacientais nė nesusiduria, o antra, kliuvo ir direktoriaus alga. Sakoma, kad su šiuo priedu Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga gautų beveik 10 tūkst. eurų ant popieriaus siekiantį atlyginimą.
Direktoriaus prašymą ėmus aptarinėti viešumoje, ketvirtadienį Utenos taryba nusprendė priedo ligoninės direktoriui vis dėlto neskirti.
Meras vertina dvejopai
Utenos miesto meras Alvydas Katinas sako, kad priimant tokį sprendimą buvo remtasi ne tik Vyriausybės nutarimais, Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės įstatymu, bet ir susidariusia situacija viešumoje.
Viešai ėmus kalbėti apie planuojamą D. Drungai skirti priedą, kilo sąmyšis, tad buvo nuspręsta atsižvelgti ir į tai.
„Tokį tarybos sprendimą aš vertinu dvejopai. Gražu, kad kilus ažiotažui, štai politikai įsiklauso į viešąją opiniją ir visa kita. Iš kitos pusės, kai du sveikatos įstaigų vadovai visame Utenos rajone, gal ir Lietuvoje lieka nepaskatinti, ne 90 proc, bet nei 10 proc., nei 20 proc., tai aš laikau, kad tai yra politikavimas ir neteisingi sprendimai, o koronaviruso atveju, įstaigos vadovui kaip antausis. „Ačiū“, – tv3.lt sako A. Katinas.
Tokio tarybos sprendimo nesitikėjo ir pats Utenos ligoninės direktorius D. Drunga.
„Direktorius paprašė, tai jis blogas. Ir de facto, ir de jure, aš paprašiau, kad Utenos taryba laikytųsi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo. Tai ar ne juokinga? Jie patys turi tą įstatymą perskaityti ir taikyti, o ne aš turiu prašyti, kad jūs taikykit įstatymą. Nežinau, žinokit, tokia kazuistika viešajame sektoriuje yra, kad čia dar turi prašyti, kad jūs laikykitės įstatymo“, – tv3.lt komentuoja D. Drunga.
Opozicijai kliuvo atlyginimo dydis
Utenos miesto savivaldybės opozicijos atstovas Marijus Kaukėnas sako, kad opozicija neskirti priedo ligoninės direktoriui prašė dėl kelių priežasčių. Viena jų – direktorius ir taip gauna didelį atlyginimą.
M. Kaukėno teigimu, ligoninės vadovas gauna 4 200 eurų pastovios dalies atlyginimą, tačiau praėjusį pavasarį direktoriui buvo skirtas 20 proc. priedas. Pasak M. Kaukėno, D. Drunga jau turėtų gauti 5 000 eurų popieriuje. Skyrus dar 90 proc. atlyginimo priedą, direktorius gautų beveik 10 000 eurų popieriuje.
„10 tūkst. eurų atlyginimas Utenoje… Turi būti adekvatumas, o ypač tokiu metu, kai žmonėms įtemptas laikas. <...> Plius, manau, kad svarbus momentas, juk dabar ligoninės pabrėžia tą savanorystės poreikį, kad reikia savanoriauti. Tai manau, kad labai čia prastas signalas kviečiant žmones, medikus kitus nemokamai prisidėti, nemokamai savanoriauti, o direktoriai nori tokiu metu save palepinti“, – sako M. Kaukėnas.
D. Drunga teigė, kad priedus prie atlyginimo gauna ir didelė dalis Utenos ligoninės darbuotojų.
Direktorius su pacientais nesusiduria
Opozicijai kliūna ir tai, kad direktorius tiesiogiai su COVID-19 pacientais nesusiduria ir jų negydo.
„Direktorius direktoriui nelygu. Vienų ligoninių direktoriai patys yra medikai, gydytojai, dirba su pacientais, su kovidiniais pacientais, kai kurie mobiliuosiuose punktuose budi, o Utenos ligoninės direktorius nėra medikas. Jis galiojančios gydytojo licencijos neturi. Tai reiškia, jis negali gydyti pacientų“, – sako M. Kaukėnas.
Pats Utenos ligoninės direktorius šios kritikos nesupranta, esą šiose pareigose jis turi ir kitų darbų.
„Opozicija nelabai suprantu, ką čia aptarinėja, nes direktoriui nereikia gydytojo licencijos. Nors aš esu medicinos universitetą pabaigęs Kauno, dabartinį LSMU, bet taip, gydytoju nedirbu 15 metų. Nelabai suprantu, kokį čia ryšį turi. Darbo ligoninėje direktoriui yra tiek, kad aš nelabai įsivaizduoju, kada dar galima būtų medicinine praktika papildomai prie to užsiiminėti, na nebent gal naktiniais budėjimais“, – komentuoja D. Drunga.
M. Kaukėno teigimu, neteisinga atrodo dar ir tai, kad direktorius iš viso net nedirba pačios ligoninės patalpose. Direktoriaus kabinetas yra 2 km nuo ligoninės. D. Drunga atkerta, kad ligoninė visad dirbo dviem adresais, o išsikelti iš ligoninės patalpų direktorius turėjo dėl to, kad atlaisvintų erdves vaikų gydymui.
„Prieš dvejus metus vykdant paslaugų kokybės ir prienamumo gerinimo vaikams Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Utenos ligoninės administracijai buvo toks pasirinkimas. Susirasti patalpas, kur išsikelti ir padaryti normalų vaikų skyrių ir vaikų polikliniką arba atsakyti 1,4 mln. investicijos į Utenos vaikų ateitį ir sėdėti tose pačiose patalpose, kur administracija dirbo iki tol“, – sako Utenos ligoninės direktorius.
Priedus skiria pagal krūvį
Dar pirmojo karantino metu tuometinė Vyriausybė nusprendė skirti nuo 60 proc. iki 100 proc. priedus prie medikų atlyginimų. Priedai jau nuo pavasario karantino pradžios buvo skiriami gydymo įstaigų darbuotojams, kurie dirba su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, taip pat ir sveikatos priežiūros specialistams, kurie vykdo prevenciją šių ligų židiniuose.
Priedo dydis priklauso nuo to, kaip artimai darbuotojai kontaktuoja su infekuotais pacientais, kokiu krūviu dirba. Priedo dydis taip pat priklauso ir nuo mediko darbovietės.
Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) nepriklausančių gydymo įstaigų darbuotojams priemokų dydį nustato patys vadovai, tačiau valstybės lėšomis finansuojama ne daugiau nei 100 proc. darbuotojo darbo užmokestis. Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis turinčios LNSS įstaigų darbuotojų priedams lėšos skiriamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o tokių sutarčių neturinčioms – iš valstybės biudžeto.
tv3.lt žiniomis, priedų prie atlyginimų negavo nė vienas Kauno klinikų direktorius, taip pat nė vienas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius.
