Konrado Adenauerio fondo akademijoje surengtoje diskusijoje apie Lietuvos netektis ir santykį su sovietine ir nacių okupacijomis kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbantis istorikas dr. Arūnas Bubnys ir Šiaurės Rytų instituto Hamburgo universitete direktorius, Lietuvos – Vokietijos forumo pirmininkas dr. Joachimas Tauberis. Savo patirtimi dalijosi tragiškų įvykių liudininkas tremtinys Antanas Petrikonis. Diskusiją moderavo Memorialo nužudytiems Europos žydams direktorius Uwe Neumärkeris.
Atidarydami diskusiją Konrado Adenauerio fondo Europinio ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Frankas Priessas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos tautoms neatnešė išsvajotos laisvės.
„Nacių okupaciją Lietuvoje 1944/45 m. pakeitęs sovietų valdymas buvo grindžiamas prievarta, susidorojimu su kitaminčiais ir deportacijomis. Naciai ir sovietai niekino žmogaus orumą ir nevertino gyvybės, pamindami mus jungiančias krikščioniškas vertybes. Lietuvoje smerkiame abu totalitarinius režimus ir pasisakome už faktais grindžiamą, atvirą ir objektyvų jų nusikaltimų įvertinimą, nes tik garbingas santykis su praeitimi atveria kelią bendrai ateičiai“, – pažymėjo D. Matulionis.
Lietuvos diplomatas taip pat pabrėžė, kad dėl nacių okupacijos Lietuva neteko šimtmečius joje gyvenusios žydų bendruomenės. „Negalime nutylėti ir žudant žydus dalyvavusių lietuvių bendrininkų vaidmens. Ateities kartos turi žinoti šį tamsų mūsų istorijos puslapį“, – sakė D. Matulionis.
Diskusijos organizatorių teigimu, pristatant sovietų nusikaltimus Lietuvoje siekiama Vokietijos visuomenei paaiškinti Baltijos šalyse jaučiamą didelį susirūpinimą Rusijos veiksmais Ukrainoje, neteisėta Krymo okupacija ir kuriama įtampa tarp Rusijos ir NATO. Diskusijos tikslas – išryškinti abiejų totalitarinių režimų – nacių ir sovietų panašumus ir skirtumus. Tai svarbu, nes skirtingai nuo nacių nusikaltimų, sovietų nusikaltimai ilgą laiką politikų ir istorikų buvo nutylimi.
1940–1958 m. Lietuva neteko 1,1 mln. gyventojų, tai sudarė daugiau nei trečdalį valstybės piliečių. Apie 300 000 žuvo vokiečių okupacijos metais, tarp jų – iki 200 000 per Holokaustą nužudytų žydų. Sovietai nužudė, įkalino arba ištrėmė apie 300 000 žmonių. 200 000 gyventojų, daugiausia lenkų kilmės, dažniausiai priverstinai po karo turėjo repatrijuoti į Lenkiją. Dar 300 000 bėgdami nuo sovietinės okupacijos pasitraukė į Vakarus. Diskusiją Konrado Adenauerio fondas surengė kartu su Lietuvos ambasada Vokietijoje, Vokietijos Socialistinės vienybės partijos (SED) diktatūros tyrimų fondu, Vokietijos – Lietuvos forumu ir Komunistinės tironijos aukų sąjunga.
