Kartais, stovėdamas parduotuvėje, eilėje prie kasos, pirkėjas net nepagalvoja, kad stovi šalia... žudiko, ką tik nusivaliusio savo kruvinas rankas, nors jeigu žinotų, tai tokios kaimynystės vengtų net ir žudikui atlikus bausmę.
Nužudęs – į aukos butą
Taip buvo Alytuje, šeštadienio rytą būreliui žmonių apsiperkant prieš pat Naujuosius. Tiesa, jau prieš gerus metus – 2012-ųjų gruodžio 29-ąją. Savo šeimos dar nesukūręs, pas seserį gyvenęs, prieš metus 2 kartus už vagystes teistas, bet gyvenimo už grotų dar neragavęs alytiškis Kęstutis Kaškonas (dabar 23 m.) stovėjo prekybos centre „Maxima“ ir šį bei tą pirko. Už svetimus pinigus. Jis buvo ką tik mažiausiai 6 stipriais smūgiais į galvą ir kaklą mirtinai sužalojęs savo bendradarbį statybininką Mindaugą Košį (24 m.). Tvarkingą, draugišką, darbštų ir sumanų vaikiną, vos lapkritį atvykusį iš Klaipėdos krašto dirbti į Alytų. Beje, labai dosnų – galėjusį draugiškai pavaišinti savo bičiulius. Greičiausiai tai ir sugundė vagišių K. Kaškoną apiplėšti bendradarbį.
Kai K. Kaškonas lyg niekur nieko stovėjo prekybos centro eilėje, Alytaus kriminalistai jau planavo, nuo ko pradėti žudiko paiešką, tik dar nežinojo nužudyto jauno vyro vardo ir pavardės, kad galėtų susisiekti su jo artimaisiais ir rasti siūlo galą. Nebegyvą vaikiną Alytuje ankstų rytą, eidami į darbą, aptiko keli praeiviai. Kūnas tysojo kelio kelkraštyje, Putinų gatvėje, kraujo klane. Gilios kirstinės žaizdos galvoje išdavė, kad nelaimėlis tapęs smurto auka.
M. Košio tapatybė buvo nustatyta netrukus, atlikus daktiloskopinį tyrimą. Tada apie sūnaus nužudymą sužinojo ir jo tėvas, kiti artimieji.
Tuo metu pats žudikas dar spėjo netrukdomas apsilankyti nužudytojo bute – K. Kaškonas, žinodamas, kad butas tuščias, nusliūkino apvogti uždaužyto bičiulio. Jis pagrobė mobiliojo telefono pakuotę, nes patį telefoną jau buvo pagrobęs smūgiuodamas, ir 720 litų. Dar 115 litų žudikas buvo radęs aukos kelnių kišenėje. Tiek K. Kaškonas įvertino bendradarbio M. Košio, su kuriuo buvo pažįstamas beveik 2 mėnesius, gyvybę – tik dėl tokio turto ją atėmė.
Beribės fantazijos
Kai rytą K. Kaškonas, pašeimininkavęs nužudytojo kambaryje, kuo ramiausiai atėjo į darbą, čia jis išgirdo, kad Putinų gatvėje, netoli vandens telkinio, rastas nužudyto M. Košio lavonas. Nors buvo vienas paskutiniųjų, bendravęs su M. Košiu, tačiau stengėsi neišsiduoti ką nors žinąs.
Bet policininkai patys greitai nustatė, su kuo prieš mirtį bendravo M. Košys, ir taip K. Kaškonas atsidūrė jų rankose. Naujuosius jis sutiko jau areštinėje, netgi nespėjęs pasidžiaugti visais iš nužudyto bičiulio pagrobtais pinigais.
Kaip Kauno apygardos teisme, neseniai išnagrinėjusiame šią nužudymo bylą, liudijo Alytaus policijos tyrėja Danguolė Marčinskienė, šį darbą dirbanti apie 15 metų, jai K. Kaškono bylos tyrimas buvo „vienas sudėtingiausių emociškai“. Mat įtariamasis vis keitė savo parodymus, jo fantazijos buvo beribės. Pavyzdžiui, K. Kaškonas policininkams sakė, kad turi auginti kūdikį, nors niekas apie jokį kūdikį nežinojo. Arba jis aiškino... susileidžiantis sau į širdį vaistus... Dar žudikas teigė, kad reikia tik džiaugtis, jog M. Košį nužudė smūgiuodamas pneumatiniu šautuvu, nes jeigu būtų pasiėmęs kirvį, tai nužudytojo galvos niekas nebūtų radęs. Be to, kaltininkas mėtė pėdas: teigė, kad M. Košį nužudė gerdamas su juo ant tvenkinio kranto ir stipriai trenkdamas degtinės buteliu, kai susipyko. Esą net šukės pažirusios. Tačiau pareigūnai jokių šukių nurodytoje vietoje nerado, tad K. Kaškonas „prisiminė“, kad butelis neva nesudužęs...
Bet vėliau K. Kaškonas, turbūt susitaikęs su savo padėtimi, buvo gana nuoširdus ir paslaugus: pats geranoriškai parodė, kur į mažutę neužšalusią tvenkinio eketę įmetė šautuvo vamzdį (netrukus šis buvo ištrauktas), kuriuo uždaužė M. Košį, atskleidė visas nusikaltimo detales.
Uždaužė šautuvu
Kauno apygardos teisme buvo tik patvirtinta, kad tą gruodžio 29-ąją K. Kaškonas buvo nemažai išgėręs – gurkšnojęs ir darbo vietoje, ir po darbo. Kartu prieš Naujuosius atsipalaiduoti buvo linkę ir M. Košys bei kartu su abiem dirbęs K. Kaškono sesers vyras Olegas S. (39 m.). Kadangi K. Kaškonui po paskutiniojo teistumo buvo nurodyta tam tikrą laiką naktis leisti tik namie, jis vėlų vakarą ir patraukė namo. Netrukus pas K. Kaškoną atvyko ir M. Košys, nešinas buteliu degtinės.
Nors jokių konfliktų tarp vaikinų nebuvo, paryčiais K. Kaškonas begerdamas sugalvojo svečią apiplėšti – pasisavinti jo brangų telefoną ir turimus pinigus. Pirmiausia jis pasišovė vaikiną palydėti. Apgalvojęs pasiėmė pneumatinį šautuvą, kad smūgiuodamas neapsidaužytų rankų, ir dar pasakė, kad galėtų abu nueiti prie tvenkinio, kur jų neva laukia draugas.
Beeidamas K. Kaškonas lyg ir žaidimą pradėjo – ir stovėdamas, ir priklaupdamas šautuvu vis taikėsi „šauti“ į M. Košį, o šis tik juokėsi pozuodamas. Tai pro savo buto langą matė anksti, apie pusę šešių, atsikėlęs ir triukšmo lauke sudomintas mažiausiai vienas alytiškis, kuris vėliau tapo liudytoju.
Kai neblaivūs vaikinai, taip žaismingai nusiteikę, atėjo prie užšalusio tvenkinio, K. Kaškonas, netikėtai baigęs žaidimą, staiga šautuvu smogė M. Košiui per galvą. Klaipėdietis nukrito ant žemės, bandė gintis, pradėjo rėkti, bet įsismarkavęs ir savo tikslo užvaldytas K. Kaškonas bičiulį pasivijo, spyrė į kojas ir vėl daužė šautuvu per galvą, kitas kūno vietas. Kai M. Košys buvo palaužtas, egzekutorius apkraustė jo kišenes ir su grobiu pabėgo. Prieš tai dar įmetė į eketę lūžusio šautuvo vamzdį. Kad neliktų pėdsakų, nusimovė ir prie eglių paliko savo batus – namo parbėgo tik mūvėdamas kojinėmis.
14 metų už grotų
Kaip chuliganas, šaltyje palikęs sužalotą bičiulį mirti, namie persirengė ir ėjo apsipirkti, o paskui dar apvogė aukos kambarį, jau minėta.
M. Košys nuo sunkių galvos sužalojimų (net buvo lūžę kaukolės kaulai) netrukus mirė. Kūną rado ankstyvi praeiviai. Greitosios pagalbos vaikinui jau nereikėjo.
Žudiku tapęs K. Kaškonas teisme tikino, kad labai gailisi, jog taip pasielgė, ir kaltino tą dieną ir naktį išgertą alkoholį. „Buvau jaunas, girtas ir kvailas, – taip teisme aiškino savo poelgį K. Kaškonas, per daugiau nei metus, praleistus už grotų, „pasenęs“. – Tik dabar suprantu, ką aš padariau. Juk su Mindaugu sutarėme gerai, tarp mūsų niekada nebuvo jokių piktumų. Nužudyti tikrai nenorėjau, bet taip gavosi.“
Už tai, kad buvo „jaunas, girtas ir kvailas“, teismas K. Kaškonui paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistajam nuosprendžiu nurodyta atlyginti materialinę ir moralinę žalą nužudytojo tėvui – sumokėti iš viso per 105 000 litų. Beje, sūnaus, su kuriuo buvo labai artimas, netekęs Alvydas Košys buvo pareiškęs 200 000 litų ieškinį. „Nežinau, kiek kainuoja žmogaus gyvybė. Ar visai ji nekainuoja... – teisme aiškindamas, kodėl įvardijęs tokią sumą, sakė gedintis vyras. – Jeigu dabar galėčiau nusipirkti savo sūnų, pats sumokėčiau tą sumą.“ A. Košys teigė girdėjęs, kad žudikas teisme jo atsiprašė, ir pridūrė suprantąs, jog „iš dalies visiems reikia atleisti“.
Nors K. Kaškonas pripažino savo kaltę ir parodė policininkams mažutę eketę, į kurią po išpuolio įmetė šautuvo vamzdį, bei savo batus prie eglių (niekas kitas apie tai negalėjo žinoti), tačiau savo motinai jis iš kalėjimo rašė laiškus, o juose tikino esąs nekaltas. Todėl moteris teisme labai tikėjo, kad „paaiškės tikroji tiesa“. Ši moteris neslėpė mananti, kad klaipėdietį nužudė kartu tą dieną girtavęs jos žentas Olegas S. Mat vyras turi kriminalinės patirties nuo savo jaunystės laikų, o šeimoje jis – neseniai nuteistas smurtautojas. Bet teismas paskelbė, kad Olego S. kaltės neįžvelgiama. Juolab kad ir kelios vaizdo kameros, įrengtos prie parduotuvės ir kavinės Alytuje, užfiksavo prieš pat tragediją kartu buvusius M. Košį ir K. Kaškoną.
Tikėtina, kad ši kraupi jaunų žmonių istorija dar kartą bus nagrinėjama aukštesnės pakopos teisme, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
Irena ZUBRICKIENĖ