Prie gausių maisto paketų įpratusiems skurstantiesiems teks vėl pratintis prie kruopų. Europos Sąjunga nebepajėgia augančios varguolių armijos pasotinti mėsos konservais ar gausiai pamaloninti cukrumi.
Per rugsėjį maisto paketai išdalyti 418 tūkst. ties skurdo riba atsidūrusiems Lietuvos gyventojams, tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Vien per pastaruosius porą mėnesių Maisto banko labdaros prašančiųjų padaugėjo apie 60 tūkst.
Dar metų pradžioje gaudavę 6 kg maisto paketą dabar varguoliai tenkinasi kas antrą mėnesį skiriamais 4 kg. Iš labdara teikiamų maisto produktų sąrašo dingo makaronai, miltų mišinys blynams, vienos rūšies kiaulienos konservai, vietoj dviejų kilogramų cukraus beliko vienas.
„Jei labdaros gavėjų nebūtų padaugėję, daviniai būtų didesni. Maisto produktai už Europos Sąjungos lėšas perkami metų pradžioje. Nors iš Europos Sąjungos šiais metais gavome 17 mln. Lt daugiau nei pernai, bet niekas nesitikėjo, kad teik bus labdaros gavėjų. Jei jų dar daugės, maisto paketai gali dar mažėti“, – teigė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Augalininkystės produktų skyriaus vyriausiasis vadybininkas Mantvydas Musteikis.
Pasak jo, Europos Sąjunga 2010-aisiais preliminariai numačiusi badaujantiems lietuviams atseikėti tiek pat, kiek šiemet – apie 32,4 mln. Lt.
Tačiau kitąmet Lietuvą pasieks nebe pinigai, o produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų – grūdai, cukrus, pieno miltai ir sviestas.
Alksta jaunos šeimos
Tris vaikus viena auginanti ir pardavėja prekybos centre dirbanti Ingrida Moisejeva prašyti maisto labdaros ryžosi, kai sumažinus atlyginimą nebeišgalėjo išmaitinti savo atžalų.
„Mūsų šeimos pajamos niekada nesiekė 525 Lt vienam asmeniui, bet prašyti maisto davinio buvo gėda. Visada galvojau, kad yra blogiau už mane gyvenančių. Dabar jaučiuosi kaip valkata, taip nieko ir nesugebėjusi pasiekti per gyvenimą“, – atviravo praėjusią savaitę kone dvi valandas eilėje prie maisto davinio prastovėjusi I.Moisejeva.
Jos šeimai keturių maisto paketų dviems mėnesiams neužtenka.
„Pakanka tik cukraus. Dar lieka miežinių dribsnių, nes vaikai jų nemėgsta, ir visai nevalgomų kiaulienos konservų. Jais pasidalinu su tokiais pat, kaip aš“, – pasakojo panevėžietė.
Panevėžio socialinės paramos centras skaičiuoja per šiuos metus maisto paketus išdalijęs trigubai didesnei varguolių armijai nei pernai. Rugsėjį maisto paketų sulaukė beveik 12 tūkst. gyventojų. Tiek panevėžiečių pajamos per mėnesį neviršijo 525 Lt.
„Prašyti maisto paketų ateina įvairiausių socialinių sluoksnių ir išsilavinimo žmonės. Daugiausia – jaunos šeimos su mažais vaikais. Labdaros prašančių pensininkų – vienetai. Turbūt reto kurio pensija mažesnė nei nustatyta pajamų riba – 525 Lt“, – pažymėjo Socialinės paramos centro socialinė darbuotoja specialiesiems poreikiams Danguolė Sabulienė.
Jos tikinimu, tokios įtampos, kokia šiemet tvyro Socialinės paramos centre, darbuotojos nepamena. Dažnas labdaros prašytojas dar visai neseniai nė neįsivaizdavo, kad dėl maisto kąsnio teks stumdytis eilėje.
„Žmonės verkdami pasakoja, kad per dieną tegali išleisti vos du litus. Džiaugiasi, kad gavę maisto paketus virs košių ir turės ką vaikams paduoti. Nemažai ateina jaunų žmonių, ką tik baigusių profesines technikos mokyklas, neturintys darbo. Kai kurie dar nuo liepos nė cento pajamų nėra gavę“, – pasakojo D.Sabulienė.
Dėl kokybės nebesipiktina
Prieš trejetą metų pradėjus dalyti europinę labdarą varguoliai nebežinojo, kur ją dėti, nes maisto paketuose rasdavo vien miltus ir makaronus. Socialiniai darbuotojai pamena: net ir įvairėjant maisto produktams, pasitaikydavo nepatenkintųjų skiriama labdara.
„Anksčiau dar papriekaištaudavo, kad konservai prasti, neskanūs. Dabar tokių dalykų nebegirdime“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
