Neseniai spaudoje nuaidėjo skandalas, kai gydytoją Andrių Simavičių, vienintelį Šiauliuose akušerį-ginekologą, turintį mokslų daktaro laipsnį, pacientė apkaltino dėl blogai atliktos operacijos ir reikalauja nemenkos piniginės kompensacijos.
Moteris aiškina, kad po dviejų ginekologinių operacijų ji ketverius metus patiria ir fizinį skausmą, ir intymaus gyvenimo sunkumus, ir dvasines kančias. Anot jos, gydytojas iš jos atėmė galimybę gyventi lytinį gyvenimą, todėl ją paliko vyras.
Specialistai sako, kad tokios problemos išsprendžiamos, tereikia kreiptis į medikus, tačiau neseniai bedarbe tapusi moteris visų pirma siekia piniginės kompensacijos. Kadangi į ligoninės administraciją ji nesikreipė, ligoninės vadovybė, remdamasi informacija, paskelbta žiniasklaidoje, bei apkaltinto gydytojo pareiškimu, sudarė komisiją įvykiui tirti. Jai vadovauja Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos klinikos direktorė Rasa Rezgienė.
„Nenorės triukšmo, tai ir susimokės“
Aiškinusi, kad ketverius metus apie savo problemas negalėjusi niekam pasakyti, nes jai buvę gėda, tačiau apie tai išdrįsusi papasakoti žurnalistams, paskambinus bėdas moteris išdėstė ir „Šiauliai plius“ žurnalistei.
- Pavėluotai skambinate, jau viskas aprašyta. Kreipiausi į auditą, kad viską išsiaiškintų.
- Tai nelauksite komisijos, kurią sudarė ligoninės administracija, išvadų?
- Klausykit, juk komisiją sudaryti sugalvojo ligoninės direktorius - Andriaus Simavičiaus tėvas, tai viskas aišku, ką ji gali nuspręsti. Juk čia trejybė: tėvas, sūnus ir šventoji dvasia. O man po tokių direktoriaus sūnaus darbelių gyventi nebesinori, pasaulis juodas. Ir jei jau auditas tiesos nenustatys, tai net nežinau, kaip reikės toliau gyventi. Man taip gėda! Jūs - moteris, turėtumėt mane suprasti. Išardyta šeima, išardytas gyvenimas.
Gydytojas man sakė, kad nežinia kaip bus su lytiniu gyvenimu, na, gal prasitampys. Matyt, nusprendė, kad sena ir man nieko nebereikia. O dabar skaitau „Šiaulių naujienose“, ką mane operavęs daktaras aiškina - matai, gal aš pati kalta, susižalojau. Tai gal pati ir užsisiuvau?
- Ar lankėtės per tuos ketverius metus pas medikus?
- Nesikreipiau, nes dirbau, daug ir sunkiai. Laiko neturėjau, reikėjo pensiją užsidirbti. Dabar esu bedarbė. Nors ir nesu pensininkė, bet stažą turiu, tai bent dalį pensijos gaunu. O dabar sveikata labai pablogėjusi: ir su stuburu, ir su širdimi blogai, ką tik iš kardiologinio skyriaus išėjau. Ir visi medikai sako - pirma susitvarkyk anas bėdas, tada mėginsim kitas ligas gydyti.
- Ar pas ginekologus buvote?
- Buvau pas gydytoją Angelę Jurgaitienę, tai ji mane pas operaciją dariusį gydytoją pasiuntė. Suprantu, kad man reikės trečios operacijos, tik dabar reikės kitą gydytoją susirasti.
- Ar į Andrių Simavičių kreipėtės?
- Man juristai patarė, kad dvi šalys gali susitarti ir be teismo, sakė, taip bus paprasčiau, jaunas daktaras, tėvas – direktorius, nenorės triukšmo. Dabar jau suprantu, kad padariau klaidą, kai nuėjau pas jį kalbėtis be advokatės. Tai buvo praėjusią savaitę, pirmadienį.
Advokatė siūlė prašyti 100 tūkstančių litų, bet paprašiau 50 tūkstančių litų. Gydytojas pasakė, kad pagalvos. O kai trečiadienį vėl atėjau, tai pareiškė, kad jis tiek pinigų neturi. Ir siuntimo į Kauną nedavė, neva mano visi dokumentai pas ligoninės administraciją.
- Jei jau prireiks trečios operacijos, ji bus kompensuojama iš ligonių kasų. Kodėl iš gydytojo prašote pinigų?
- Tegul susimoka už tai, ką man padarė, tegul atlygina man už skausmą. Ar jūs atleistumėte, jei dėl gydytojo kaltės reikėtų trijų narkozių? Ką jam reiškia tie 50 tūkstančių, jis tiek turbūt per kelias dienas gauna. O man ir labai gėda dėl to, ką turėjau per tuos ketverius metus patirti, ir labai pavargau, ir sveikatos visai nebeturiu. Net kalbėti nebegaliu, ašaros byra.
Pas gydytoją – pinigų
Andrius Simavičius, akušeris-ginekologas, operavęs šiaulietę, sakosi esąs priblokštas dėl šio įvykio.
„Toks atvejis mano darbo biografijoje – pirmas, kai apie pacientės problemas daugiau sužinau iš laikraščių, o ne iš jos pačios, ir pas gydytoją ateinama ne dėl sveikatos, o dėl pinigų. Pirmąkart šią moterį operavau prieš šešerius metus, pakartotinai – po dvejų metų.
Ketverius metus, kaip ji aiškina, kentėjo, tačiau į medikus nesikreipė. Ir tada pas mane ateina ne kaip pas specialistą, o norėdama kompensacijos: „Tai, daktare, kaip rokuosimės?“ Iš pradžių prašė 100 tūkstančių, o paskui, įvertinusi, kad krizė, „nusileido“ iki 50 tūkstančių“, - stebisi medikas.
„Mūsų ligoninėje kasmet padaroma apie 100 operacijų dėl vidinių genitalijų poslinkio. Operacijos nėra ypatingos, tačiau po jų galimi atkryčiai. Vieni šaltiniai nurodo, kad atkrytis gali būti 20 procentų pacienčių, kiti – kad net 40 procentų. Ypač, kai po operacijos sunkiai dirbama, nesilaikoma gydytojo nustatyto režimo.
Po pakartotinės operacijos komplikacijų būna 1-3 procentams pacienčių. Kaip šiuo atveju nutiko, ar tai operacijos pasekmė, negaliu komentuoti, nes esu suinteresuotas asmuo. Yra sudaryta komisija, kuri ir nuspręs, ar bėdos, dėl kurių po ketverių metų skundžiasi moteris, yra susijusios su operacija“, - sako A. Simavičius.
Mokslų daktaras, disertaciją apsigynęs onkoginekologijos srityje, žiniasklaidoje išsakytus pacientės kaltinimus, kad ją operavęs neturėdamas patirties, atremia: „Turiu licenciją, kuruiai gauti reikalingas atitinkamas išsilavinimas, kvalifikacija. Licencija suteikia teisę dirbti, tai yra ir operuoti. O koks esu specialistas, galite paklausti mano pacienčių.“
Sūnų pavadino gydytojo vardu
Gydytojo A. Simavičiaus pacienčių ieškoti nereikėjo. Į redakciją pačios atėjusios moterys sakė negalėjusios būti abejingos, kai, anot jų, žiniasklaidoje purvu buvo apipiltas Andrius Simavičius.
„Ir kaip žmogaus, ir kaip gydytojo jo labai gaila. Nežinia, ar dėl keršto, pavydo, ar noro pakenkti jo tėvui, ligoninės direktoriui, apdergtas buvo gydytojas iš pašaukimo – tik taip galime apibūdinti A. Simavičių. Negalime tylėti, nes esame jam už labai daug ką dėkingos“, - sakė moterys.
„Prieš metus jis man atliko sudėtingą operaciją. Reabilitacija, nedarbingumas užtruko, tad dar nespėjau tinkamai padėkoti, - pasakojo Laima. – Vos bepaėjau. Buvo medikų, kurie siūlė operuoti stuburą. Per konsultaciją A. Simavičius išaiškino, kad problemos – ginekologinės.
Ir prieš operaciją, ir po jos patyriau didžiulį dėmesį ir rūpinimąsi. Taip, pinigų kainavo, bet juos ne į vokelį gydytojui dėjau, o pervedžiau į sąskaitą, nes operacijai reikėjo pirkti specialų tinklą. Žinojau, kad tokia operacija Šiauliuose atliekama pirmąkart, bet buvau visiškai rami. Tik žemai nusilenkti galiu tokiam medikui, nes jam tikrai rūpi ligoniai. Jei būtų blogas gydytojas, eilės norinčių pas jį patekti pacienčių tikrai nebūtų.“
„Prieš pusantrų metų mane reikėjo operuoti, o tuo metu aš laukiausi. Gydytojai įspėjo, kad galiu prarasti kūdikį, sakė Raimonda. Bet A. Simavičius labai stengėsi, rūpinosi. Dabar, kai su medikais susiduriu dažniau – tenka su vaikučiu apsilankyti – matau, kad ne visi gydytojai tokie, kaip mane operavęs gydytojas, tokio atsakingumo ir dėmesio pasigendu.“
„Mano pirmąjį vaiką priėmė A. Simavičius ir gydytoja Kazlauskienė. Kai prieš dešimt metų atvažiavau gimdyti, išgirdau - patekai į labai gerą pamainą, - prisimena Vida. - Ne pirmos jaunystės gimdyvė, pirmas vaikas, lauktas penkiolika metų – situacija nepaprasta. Abu gydytojai manimi labai rūpinosi.
A. Simavičius - už mane jaunesnis, griežtas, bet labai rūpestingas. Buvome apgalvoję kelis vardo variantus, bet kai sužinojau, kad gydytojo vardas Andrius, nusprendžiau taip pavadinti savo sūnų. Jo gimimo datoje labai daug devynetų, ypatinga data. Buvome nusprendę, kai sūnui sueis dešimt, aplankyti jį pasitikusius gydytojus ir padėkoti.“
Vietoj kvalifikuotos pagalbos - aiškinimasis komisijoms
Kauno medicinos universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė stebisi, kad dėl kilusių problemų moteris kreipėsi ne į medikus, o į žurnalistus.
„Jei medikas padaro klaidą, išsiaiškinti yra civilizuotas būdas. Yra sukurta sistema - galima kreiptis į medicinos auditą, įstatymai numato ir žalos atlyginimo būdus. Jokia paslaptis, kad ir po nesudėtingos operacijos gali kilti komplikacijų, todėl man keista, kad moteris laukė net ketverius metus, gydytojų pagalbos neieškojo anksčiau.
Dabar, po tiek laiko, problemų gali būti tikrai rimtų, be to, jos galėjo kilti ir dėl kitų priežasčių, ne tik dėl operacijos. Jei žmogus nerado bendros kalbos su gydytoju, buvo galima kreiptis į kitą specialistą - siuntimą pas ginekologą išrašo šeimos gydytojas, tada užsiregistravus konsultuotis galima bet kuriame Lietuvos mieste.
Yra žmonių, kurie, užklupus ligai, apvažiuoja ne vieną medicinos įstaigą, išklauso ne vieno specialisto nuomonę. Tokios problemos, dėl kurių operacija buvo padaryta minimai šiaulietei, užklumpa ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Tokių operacijų Lietuvoje atliekama tūkstančiai, daromos jos ir mūsų klinikoje, ir kitose medicinos įstaigose. Tai tikrai nėra ypatinga, itin sudėtinga operacija. Žinoma, ir po jos gali kilti komplikacijų, bet yra specialistai, kurie pacientą prižiūri, skiria jam atitinkamą gydymą“, - sako profesorė.
„Andrius Simavičius – mūsų buvęs studentas. Galiu teigti, kad tai vienas talentingiausių, puikiausių jaunųjų Lietuvos medikų. Vieni operuoti išmoksta, o Andrius tam turi Dievo dovaną. Jis – vienas iš nedaugelio medikų, dirbdamas sugebėjęs apsiginti disertaciją. Kilo triukšmas, įvykį tirs įvairios komisijos, tyrimas užtruks ne mėnesį kitą, o tikrai daugiau nei metus. Ir man nuoširdžiai gaila, kad dėl proceso, į kurį prieš savo valią įtrauktas A. Simavičius, dalis moterų negaus reikiamos pagalbos, nes geras specialistas bus atitrauktas nuo tiesioginio darbo.
Kolegos iš Skandinavijos, atvažiavę pas mus, sako, kad jiems susidaro įspūdis, jog Lietuvos medikus siekiama susodinti į kalėjimą. Negi siekiame, kad mūsų geriausi specialistai dirbti išvažiuotų į užsienį, kad ir į tą pačią Skandinaviją, kur sulauks ir daug didesnės pagarbos, ir gerokai didesnio atlygio?“ – apgailestauja KMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė prof. R. Nadišauskienė.
Jūratė Sobutienė
