Didžiausią nedarbą šalyje skaičiuojanti Druskininkų savivaldybė nepatenkinta bedarbių perkvalifikavimu, ypač sunkmečiu. Esą darbo birža bedarbių kursams, kad šie galėtų įsigyti naują specialybę, išleidžia nemažas sumas, tuo metu darbą pavyksta susirasti mažiau nei pusei persikvalifikavusiųjų, praneša LTV „Šiandien“.
Tradicines specialybes – kirpėjų, virėjų, manikiūrininkų, kosmetologų, statybininkų, siuvėjų – per keturis mėnesius galima įsigyti Lietuvos darbo rinkos mokymo centruose.
„Dabar su darbu sunku, visur sunku, nėra nieko, tai bent jau kažką moksluose pasitobulinti galima“, – sako bedarbė Ineta Krajauskienė.
„Dirbau „Tekstilėje“, siuvimo ceche. Bet buvome tiktai savamoksliai. Paskui „Snaigėje“ įsidarbinome, bet neilgam. Atleido, teko toliau mokytis“, – pasakoja bedarbė Rima Markevičienė.
„Didelio išsilavinimo neturiu, tai norėčiau baigti kursus ir dirbti pagal tai. Prieš tai buvau užsienyje, ten dirbau 10 metų“, – teigia darbo ieškanti Nijolė Ašmenskienė.
Druskininkų savivaldybėje per metus iš daugiau nei 2 tūkst. bedarbių perkvalifikuota 150. Tam skirta daugiau nei pusė milijono litų, tačiau darbą iš jų suranda vos pusė, kai dar prieš metus įsidarbindavo beveik 80 proc. įsigijusiųjų naujas specialybes.
„Daug metų mes jau keliame tą klausimą – mažam miesteliui argi reikia ir profesinės mokyklos, ir darbo rinkos mokymo filialo, kitų privačių centrų, o rezultato nėra, rezultatas tragiškas.
Kokybė yra daugiau negu pesimistinė, tai yra tik popieriuko turėjimas. Žmogus gauna tik pažymėjimą, kad jis išklausė tuos kursus, bet realiai įdarbinti tokį žmogų darbdaviai negali“, – tvirtina Kristina Miškinienė, Druskininkų mero pavaduotoja.
„Mes kiekvienais metais atliekame apklausą, pagal kurią patys darbdaviai pageidauja kažkokių profesijų, tai taip ir siunčiam. Dėl to lygio man sunku pasakyti, kartais gudrauja ir mūsų bedarbiai. Kartais nueina mokytis, o paskui nelabai siekia to lygio“, – sako Ramūnas Vasiliauskas, Druskininkų darbo biržos direktorius.
Kokių specialistų reikia, darbo rinkos mokymo centrams nurodo darbo biržos, tačiau pripažįstama, kad norinčiųjų mokytis – daug daugiau nei laisvų darbo vietų.
„Labai gerai, kad išnaudoja šitą laiką, kai yra problema – ką veikti. Savęs paruošimas ateičiai yra labai svarbus dalykas. Manau, kad žmonės teisingai tą supranta“, – teigia Algis Plytnikas, Alytaus darbo rinkos mokymo centro direktorius.
Druskininkų savivaldybėje šiuo metu nedarbas didžiausias Lietuvoje – siekia beveik 15 proc. ir lenkia šalies vidurkį.
Rūta Lankininkaitė
LTV „Šiandien“
