Nepasiteisinus Vyriausybės pastangoms susidoroti su nedarbu vietoje, valdžia rado išeitį: aktyviai įgyvendinama programa, kaip išsiųsti bedarbius iš Lietuvos. Laimingųjų, kuriems valstybė padeda emigruoti, daugėja.
Bilietas į vieną pusę
Milijonai, skiriami neva naujoms darbo vietoms kurti ir esamoms išsaugoti, nepateisino lūkesčių. Nedarbas Lietuvoje toliau auga, verslas nepakelia mokesčių naštos ir bankrutuoja. Tačiau paaiškėjo, jog valdžia vadovaujasi kur kas geresne metodika, kuri vadinasi “nėra žmonių, nėra problemos". Su ja susipažino nemaža dalis bedarbių: jiems jau atvirai siūloma nebandyti laimės Lietuvoje, o vykti dirbti į užsienį. Mat lietuvius aktyviai “integruoti" į užsienio darbo rinką padeda EURES užimtumo tarnyba, įsteigta Darbo biržoje.
Vilniečio Algio, kaip ir viso šeštadalio darbingų lietuvių, pečius jau kurį laiką slegia nedarbas. Tačiau jis tvirtina susidūręs su Darbo biržos geranoriškumu - nepavykus jam rasti darbo čia, pasiūlyta vykti padirbėti svetur.
“Esu jau dirbęs užsienyje, Airijoje. Darbo birža pateikė pasiūlymą vykti į Olandiją, į šiltnamius. Draugai buvo, sakė, kad labai sunku - porą mėnesių padirbi, toliau neįmanoma. Bet žiūrėsiu", - sakė jis.
Anot Algio, Lietuvoje darbą gauti galima tik per pažįstamus.
“Todėl realiausia išeitis - važiuoti į užsienį. O dėl žmonių darbo integracijos Lietuvoje - niekas nieko neintegruoja, vyksta paprasčiausias pinigų plovimas", - neabejojo jis. Darbo jau pusmetį neturinti virėja Lina taip pat tvirtina gavusi bent keletą pasiūlymų dirbti užsienio viešbučiuose arba maitinimo įstaigose.
“Čia darbo negaunu. Viešbučiai, kavinės bankrutuoja. O Darbo birža pasiūlė darbą Didžiojoje Britanijoje. Greičiausiai vyksiu. Tik keista, kad nepasiūlo darbo čia, o siūlo vykti į užsienį. O kai paskui vėl trūks žmonių, kaip tada mus grąžins?" - klausė vilnietė.
Išsiųstųjų daugėja
Vilniaus teritorinės darbo biržos EURES patarėja Ginta Ališevičiūtė tvirtino, kad per dieną “pasikonsultuoti" atsiunčiama apie 20 žmonių. Ji pripažino, kad darbo biržos konsultantai dažnai patys išsiunčia žmones, jei jie sutinka dirbti užsienyje. Anot jos, per ką tik vykusią renginių organizatorių atranką į Italiją išsiųsta 17 lietuvių. Į sezoninius darbus kovo mėnesį atrinkta 170 žmonių. Tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė atskleidė, jog per šių metų tris mėnesius EURES jau padėjo emigruoti 7,1 tūkstančio lietuvių. Pernai per tą patį laikotarpį “konsultuota" 5,3 tūkstančio žmonių, o per metus - 25 000 piliečių, kurių didžioji dalis įsidarbino.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų komiteto narys socdemas Algirdas Sysas nedrįso kritikuoti praktikos, vykdytos jau ir jo partiečiams “šeimininkaujant" Vyriausybėje. Anot jo, visiškai normalu, kad valstybė padeda piliečiams emigruoti.
Problemų nėra
“Europoje yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tai geriau jau čia jiems padeda, negu nuvažiuoja pas kokius nors nelabai sąžiningus Lietuvos ar kitų šalių verslininkus. Tai yra tvarka - visados žmogus ieškos, kur naudingiau. Juk yra dar ir privačios įdarbinimo kompanijos, kurios puikiai veikia. Čia dar gali pakontroliuoti", - dėstė A.Sysas.
Jis vis dėlto nepamiršo įgelti valdantiesiems, kurie, anot jo, užimtumo pinigus skirsto “verslui apskritai", o ne tiems, kurie išsaugotų ar kurtų darbo vietas.
“Nereikia šnekėti, kad pradėsime vykdyti europinius projektus, o juos reikia vykdyti. Pavyzdžiui, būsto renovacijos programa nepajuda iš vietos, nors tai sukurtų šimtus darbo vietų. Reikia keisti užimtumo politiką Lietuvoje, tada EURES programa turės mažiau klientų", - postringavo A.Sysas.
