Matas Kalinausko dingo naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai išėjo iš namų ir negrįžo.
„Paskutinį kartą matytas naktį 04:21, išeinantis iš „Lemon Gym“ sporto klubo Antakalnyje (Vilnius). Išėjęs pasuko link Šilo g., kirto kelią per Caffeine ir toliau informacijos apie jaunuolio judėjimo kryptį nėra“ – rašė Mato paieškų grupėje.
Prie Šilo tilto buvo rasta jaunuolio Mato kuprinė. Vakar buvo paskelbta, kad apžiūrima upė ir jos pakrantė.
Praeitų metų incidentas
Praeitais metais vasario mėnesį, vėlai vakare, eidamas namo iš draugo gimtadienio, dingo Mykolas. Jis ėjo palei upę Operos ir baleto teatro link. Dar toliau, prie Žirmūnų tilto, buvo aptikti vaikino daiktai, tarp jų ir besimėtantis ausinių dėkliukas.
Psichologas profesorius Gediminas Navaitis, bekalbant apie tai, su kokiais psichologiniais iššūkiais tenka susidurti paaugliams, jis įvardijo, kad kiekvienas amžius yra subtilus. Jaunystėje psichologiniai pokyčiai yra greitesni, nei bet kokiame kitame amžiuje.
„Kiekvienas amžius turi savo privalumų ir savo trūkumų. Kada kalbam apie paauglystę, jaunystę, pokyčiai yra greitesni, negu kad jie vyksta vyresniame amžiuje.
Viena svarbesnių aplinkybių, faktas, kurį daugelis skaitytojų yra patyrę, tai kad paauglys gali užaugti 10 centimetrų. Atitinkamai su kūno pokyčiais, atitinkamai pasikeičia ir nervų sistema.
Neapžvelgtumėm visų psichologinių savybių, nes pokyčiai vyksta valios, suvokimo, mąstymo, socialinėje, vertybių pasirinkimo sferose“, – kalbėjo G. Navaitis.
Psichologiniai tyrimai JAV valstybėse parodė labai svarbų aspektą
Pasak profesoriaus, Amerikos valstijose vykdomi tyrimai nustatė, kad socialinių tinklų naudojimas sumažina laimės jausmą jauno amžiaus žmonėms. Socialiniai tinklai sudaro aplinkybes žmonėms mažiau judėti bei trumpiau miegoti, kas, ilgainiui, sukelia nepatogumų.
„Kaip rodo pasaulio laimės tyrimai, kad Vakarų šalyje, ypač JAV, viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl laimė nedidėja jaunų žmonių: paauglių, ankstyvosios jaunystės žmonių tarpe, maždaug iki 20-ies metų amžiaus grupėse, tai yra dėl socialinių tinklų.
Patys socialiniai tinklai, kaip ir bet kokia technologija, ji nėra nei gera, nei bloga. Ji sukelia savitų problemų: viena iš jų – judrumo sumažėjimas.
Akivaizdu, kad žmogus, kuris praleidžia 3-5 valandas socialiniuose tinkluose prie išmaniųjų telefonų, kompiuterių, neskiria to laiko sportui, buvimui gamtoje ir panašiai.
Yra ir kitas elementas – blogesnis miegas ir trumpesnis miegas, nes dažnai trūksta laiko.
Vadinasi, turime šiuos du skaičiais patvirtinamus pokyčius, kalbant apie jaunus žmones, o jie, kaip ir minėjau, siejasi su socialiniais tinklais“, – dėstė psichologas.
Socialiniuose tinkluose atsiranda lyginimas savęs su kitais
Profesorius pabrėžia labai svarbų dalyką: paaugliai ir vyresni žmonės skirtingai reaguoja į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią informaciją ir neretai kada lygina save su kitais žmonėmis.
„Aš skaitytojui paprasčiausiai klausimą užduočiau: jeigu pasakyčiau, kad skaitantis mane dabar žmogus yra visai ne toks, kaip žymus kultūristas, arba daug prasčiau atrodo, negu žymi aktorė, nu tai pasakytumei teisybė, faktas.
Tuo tarpu paaugliai prisimintų, kad tas žymus aktoriaus ar, pavyzdžiui, manekenės išvaizda yra profesionalaus darbo pasekmė ir realybėje tie žmonės gali ne taip jau puikiai atrodyti.
Paaugliai reaguoja į visa tai kitaip
Esu įsitikinęs, kad retas skaitytojas, pamatęs influencerio prašmatnią tatuiruotę, bėgs ją darytis. Tuo tarpu, jeigu šitą pateiksime paauglių auditorijai, poveikis bus žymiai didesnis. Jeigu aš tai pateiksiu, didelio poveikio nebus, jei tai pateiks bendraamžis, poveikis turėtų būti.
Čia matome, kad pradedame ir atitinkamai vertinti, kas toliau atsitinka: savigarba, savęs vertinimas ir ilgesys yra žymiai labiau priklausomas nuo bendraamžių. Tarp kitko, ką rodo tyrimai, merginos, mergaitės yra labiau priklausomos nuo socialinių tinklų, nuo to, kas ten yra rašoma, negu berniukai.
Turime tam tikrą problemą, ir pasakyčiau, kad tai nėra sprendžiama“, – apgailestavo G. Navaitis.
Buvimas virtualioj erdvėj – turi būti išmokstamas taip pat
Kaip kalbėjo G. Navaitis, socialiniai tinklai kenkia jauniems žmonėms. Paauglys dažniausiai būna paliktas arba jaučiasi vienas socialinėje erdvėje. Ekspertas patikino, kad, jo manymu, gyvenimo įgūdžių programoje reikėtų mokyti jaunuolius, kaip elgtis, naudotis socialiniais tinklais ir reaguoti, kas juose yra rašoma.
„Tyrimais remiantis, daug jaunų žmonių neturi tinkamų būdų būti virtualybėj, jie pasirenka kenksmingus būdus. Jų buvimas virtualybėj yra kenksmingas, nes jiems trūksta savikritiškumo, jie lengviau pasiduoda įtaigoms ir jie yra labiau komformistiški bendraamžių grupėje.
Sakyčiau, liūdna, kad paauglys yra paliktas vienas virtualybėje, dar ir dabar diskutuojama gyvenimo įgūdžių programa. Manyčiau, gebėti naudotis internetu, kad tai būtų naudinga, kad tai būtų maloni pramoga, tai irgi yra vienas iš šiandien svarbių gyvenimo įgūdžių.
Turėtume sutikti, kad nei šeima, vargu, ar yra pasiruošusi pamokyti paauglį tos srities, nei formalus ugdymas.
Kažkokio sisteminio parengimo nematau, ir vargu, ar jis egzistuoja. Tai, ko mokoma, tai kai kurie praktiniai įgūdžiai: programuoti kažkokią medžiagą, akivaizdu, kad ne visi bus programuotojai, sutvarkyti vaizdiškai tą medžiagą, vėlgi – ne visi bus dizaineriai.
Tai šio įgūdžio stoka yra matoma ne tik paauglių tarpe“, – pasidalino psichologas.
Paaugliui reikia padėti prisitaikyti įeitį į gyvenimą
G. Navaitis pabrėžia, kad paauglys kaip ir įeina į gyvenimą, todėl jam dalykai yra svarbesni tuo metu, kai jis įeina į gyvenimą, negu vyresnio amžiaus žmonėms.
Socialiniai tinklai, pasak psichologo yra pagrindinė priežastis, kuri Vakarų visuomenėse lemia juk paauglių ir vos už jų vyresnių žmonių lygis neauga.
Po to, pasak profesoriaus, jis natūraliai po dvidešimties metų pradeda augti, nes atsiranda įgūdžiai.
Reikia kalbėtis net ir nepatogiomis temomis
G. Navaitis akcentavo, kad, ypatingai su jaunuoliais, reikia kalbėtis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad švietimo sistema yra šiek tiek atgyvenusi ir orientuota ne į tai, kaip padidinti laimės lygį, bet kaip auginti ekonomikos lygį.
„Ne kiekvienas yra linkęs kalbėti temomis, kurioms jam atrodo svarbios. Reikėtų pamėginti kalbėti, kas iš tikro yra svarbu paaugliams, ir tada su kuo susiduriame: su tuo, kad švietimo, ugdymo sistema yra ne menka dalimi atgyvenusi, nes ji orientuota į praeito amžiaus gamybą.
Ji yra orientuota į rinkos ekonomiką, pagal tai yra daroma daug sprendimų: kalbama, kad nuolatos trūksta pinigų, kokią BVP dalį reikia skirti, bet jei šituos dalykus kitu požiūriu pažvelgsime.
Pagal laimės ekonomikos principus ir bendros Nacionalinės laimės indeksą pamatysime truputį kitaip tas problemas. Šią problemą spręsti nereikia milžiniškų lėšų, reikia norėti ir ją spręsti“, – pasamprotavo jis.
