Vasara-poilsio metas, dėja tik ne studentams. Didžioji dalis jaunimo kiekvieną vasarą planuoja susirasti šiokį tokį darbėlį, nesvarbu padavėjo,valytojo ar ledų išnešiotojo. Bet štai, didžiausia problema mūsų visuomėneje, mielas studente, darbo be patirties nesurasi, o be to, nesivargink ir neskambink darbdaviams,nes tau atsitiks taip pat, kaip ir daugeliui jaunuolių- busi nemaloniai išbartas, kad trūkdai darbo metu, arba su neapykanta sužinosi, jog vieta jau užimta, nors skelbimas patalpintas tik vakar. Taigi neabejotinai kyla klausimas, ar mums,studentams yra minimalios viltys surasti nors sezoninį darbą?
Masė darbdavių yra įsikalusi į galvą vienintelę mintį, esą studentai-tai nedėkingos kiaulės, norinčios pasipelnyti,išvogti, apgauti darbdavį.Žinoma, galėtų būti tvirtinama, esą studentai tai jauni žmonės ištroškę besalygiškų naujovių, o pastovumas su naujoviškumu niekaip nesugeba eiti koją į koją. Tačiau, pamirštama, jog nors esame jauni ir alkani ekstremalaus gyvenimo maisto, visgi sugebame atlikti mums pateiktus darbus, o be to, stengsimes atlikti tai kuo geriau, juk ką gali žinoti, gal įdarbins ilgesniam laikui. Juk darbas, tai duona alkanajam.
Štai, pasidomėjusi studentų gyvenimu, galiu drasiai teigti, jog daugelis jaunuolių atvažiavusių iš kitų miestų neturi galimybės kiekvieną dieną ko nors užvalgyti, tai ką jau kalbėti apie skanumynus. Manau, kad tai yra viena iš didžiausiu emigrantų problemų. Žmonės paragavę studento maisto, neginčijamai, nenori juo maitintis visa gyvenimą, vienas-siekia ilgesnio pinigo, kitas-geresnių gyvenimo salygų, ir štai turime rezultatą! Visuomenė tušteja, o kitos šalys džiaugiasi mūsų jaunais talentais, išvažiavusiais gerėsnio gyvenimo.Taigi, galiu teigti, jog darbdaviai turėtų pakeisti savo nuomonę jaunimo atžvilgiu, ir suteikti daugiau galimybių studentams.
Visuomenė turėtų atsižvelgti į naujos kartos reikiamybes. Dėja, graudu, jog mūsų vyriausybė nesugeba padėti jauniems žmoniems akceptuotis į visuomeninį gyvenimą. Šalies „viršūnės“ nerengia jokių studentų suvažiavimų, festivalių, koncertų, nesiūlo menkiausių galimybių atskleisti save, o galiausiai, nesugeba net jaunuoliams pasiūlyti visuomeninių darbų, nors už minimalią algą, o tai būtų ne tik žingsnis sudominti jaunimą, tai visų pirma, būtų protingas būdas sulaikyti jaunuolius šalyje, o emigrantų skalė tikrai sumažėtų.Be abėjonių, ginant savo garbę ir orūmą,atsirastų oponentų, tvirtinančių, esą vyriausybė ir visos kitos šalies instancijos nėra pajėgios ir neturi laiko pildyti jaunų žmonių užgaidų ir troškimų, esą šalies ekonominė krizė yra labiau pašlijusi, bet pamirštama, jog mes- jaunuoliai esame šalies ateitis, kuri ne už ilgo ir kurs šalies ekonomiką, ir tik nuo mūsų priklauso ar girsime savo šalį,mylesime ar peiksime.
Apibendrindama, galiu teigti,jog mūsų šalies galvojantis organas privalo atkreipti dėmesį į jaunų žmonių reikiamybes, juk tik nuo mūsų priklauso būsimosios šalies įvaizdis.
Vis dažniau, o ypač vasaros sezono metu, atiranda daugybe jaunų žmonių norinčių padirbėti, dėja ne visiems nusišypso laimė rasti darbą.Liūdina tai, jog darbdaviai yra priešiškai nusiteikę studentų atžvilgių, o valstybė nesuteikia progos jauniems žmonėms atsiskleisti, parodyti save.Taigi, geriausiu Ariados siūlu pasirodo užsienis, juk ten, esą laukiamas esi išskiestomis rankomis! Gaila, jog mūsų šalies gyventojai nesupranta, kad jaunimas tai ateitis, kuri visais būdais reikia suvilioti ir pririšti gimtinėje, juk ateis laikas ir mes, jaunoji karta, kursime naujają šalies visuomenę.
I.Luksa
