Seime vyko pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projekto, kuriame apibrėžiama šeimos sąvoka. Balandžio 24 d. Seimas po svarstymo yra pritaręs šiai pataisai, įtvirtinančiai tradicinę šeimą.
Konstituciją siūloma papildyti nuostatomis, kad šeima yra sukuriama sudarius santuoką; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu; šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Pagrindiniame šalies įstatyme siūloma įtvirtinti ir nuostatą, numatančią, kad valstybė saugo ir globoja ir santuoką, ne tik šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip yra reglamentuota šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje.
Seimo posėdyje Egidijus Klumbys kalbėjo: „Siūlau platesnę, tikslesnę šio straipsnio pataisą, siūlau įrašyti, kad šeima gimtų iš artimos giminystės, nes yra tokių atvejų, kai anūkus augina seneliai ir nereikia pradėti įvaikinimo procedūros. Nėra logiška rašyti į straipsnį, kad saugoma santuoka, nes santuoka yra šeimos sudarymo būdas.“ Seimo narys Algimantas Dubrava palaikė E. Klumbio pasiūlymą, teigdamas, kad natūralu, kad broliai, seserys ar močiutė gali būti su vaiku, bet minėtas siūlymas nebuvo priimtas.
Komentuodamas siūlymus Seimo narys Rimantas Jonas Dagys kalbėjo: „Konstitucijos pataisa parengta taip, kad pasiektas maksimalus susitarimas. Įrašymas, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės ryšio, išsprendžia visų mažų šeimų problemas. Konstitucijos pataisa užkerta kelia vienalyčių santuokų sudarymui. Norėtume aiškumo ir pradėti tvarkyti šeimos politiką, piliečių nuomonė aiški, nebent tai tiesioginis siekis populiarinti vienalytes santuokas“.
Seimo narys Vytenis Andriukaitis akcentavo, kad: „Konstitucinis reguliavimas sako, kad santuoka sudaroma laisvo vyro ir moters sutarimu. Šeimyninis gyvenimas žmonėms susiklosto labai įvairus. Žmonės demokratinėje visuomenėje patys turi teisę apibrėžti savo šeiminio gyvenimo ypatumus.“
„Mes rodom nepagarbą daliai Lietuvos piliečių. Pažiūrėkit, kaip šiandien gyvena jaunos šeimos – nebūtinai santuokoje“, – apie Konstitucinės pataisos priėmimą kalbėjo parlamentaras A. Sysas ir pridūrė, kad tokie ketinimai tik skatina emigraciją.
Balsuodami dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projekto pakeitimo Seimo nariai pasisakė taip: iš 122 užsiregistravusių Seimo narių, už balsavo 93, prieš – 16, susilaikė – 14. Šeimos sampratos pakeitimui pritrūko vieno balso.
Parlamentarams balsavus premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad negalima priimti nutarimo dėl to, kad Seimo salėje nėra Petro Gražulio ir pasiūlyta pusvalandžio pertrauka ir po jos balsavimas turėtų būti pakartotas.
Šeimos modelio subtilybės
Seimas pritarė, kad Konstitucijos 38 straipsnis būtų išdėstytas taip: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima sukuriama sudarius santuoką. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“
Seimo Teisės departamentas, vertindamas siūlomą Konstitucijos pataisą dėl šeimos sąvokos, pažymi, kad „lieka neaišku, ar santuokos forma „vyro ir moters laisvu sutarimu“ yra viena iš šeimos sukūrimo modelių, ar yra galimi kiti šeimos sukūrimo modeliai, sudarius santuoką“.
Ar tikrai visos šeimos formos lygios?
Balandžio 24 d. parlamentarai nepritarė Seimo narių Marijos Aušrinės Pavilionienės, Česlovo Juršėno, Birutės Vėsaitės, Algirdo Syso ir Vytenio Povilo Andriukaičio siūlymui Konstitucijoje įteisinti, kad „visos šeimos formos yra lygios. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, nepriklausomai nuo šeimos formos“.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio nuomone, toks siūlymas griauna mūsų valstybės pamatus, nes suteiktų galimybę vienalytėms santuokoms.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalį, suformulavo tokią šeimos sampratą: „<...> konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“
