Viską dar apsunkina antroji darbo pamaina namuose, nes rūpestis šeima, vaikais ir neįgaliais artimaisiais dažniau atitenka būtent moterims, net jeigu šeima yra pilna.
Kaip teigia Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė Eglė Krinickienė, ilgainiui mažesnis darbo užmokestis lemia mažesnę pensiją. O kadangi moterys gyvena ilgiau, dažnai lieka vienišos, tad skurdas senatvėje tampa labiau tikėtinas.
Pasak mokslininkės, iš esmės šiuos darbo užmokesčio ir galimybių skirtumus lemia mūsų galvose įsišakniję stereotipai, kuo turi užsiimti moteris ir kuo vyras, kas turi daugiau uždirbti šeimoje, kas turėtų rūpintis vaikais ir buitimi, kas prižiūrės vaiką, kai šis susirgs, kas bus atsakingas už senus šeimos narius, kai juos teks vežioti pas medikus ar į gydymo įstaigas.
Dažną moterį tai paskatina atsisakyti skambių pareigų ir didelių ambicijų arba bent jau pasėja abejonę, ar sugebės suderinti šeimos poreikius ir darbo funkcijas.
Atsakinga už viską: vienoje rankoje telefonas, kitoje – šaukštas
Pačiu svarbiausiu veiksniu, kuris lemia prastesnes moterų galimybes darbo rinkoje, laikomas dvigubas darbas, kai vieną pamainą moterys atidirba profesinėje srityje, o kitą – rūpindamosi vaikais ar namų buitimi. Pandemija tapo šios nelygybės iliustracija, mat karantino metu, kai mokyklos ėmė dirbti nuotoliu, daug moterų buvo priverstos likti namie su mažamečiais vaikais, kurie dar negeba patys savarankiškai susitvarkyti su mokyklinėmis užduotimis.
„Visos moterys, kurios turi vaikų, sako tą patį: karantinas labai apsunkino gyvenimą. Kadangi vaikų mokslai vyko nuotoliniu būdu, tai tuo pat metu turi ir dirbti, ir padėti vaikui prisijungti, paaiškinti, jei ko nesupranta, pagelbėti fotografuojant ir nusiunčiant namų darbus. Ir taip pusė dienos. Plius vaikas namie, valgyklos nėra, reikia padaryti valgyti. Viena ranka maišai košę, kita atsakinėji elektroninius laiškus ir dar mokytojai rašai telefonu. Rask vyrą, kuris visa tai darytų. Vis tiek pas mus vyrauja tradicionalistinis mąstymas šeimose. Ir nelabai svarbu, kokias pareigas moteris užima. Pavyzdžiui, mano vadovė lygiai taip pat guosdavosi, nes buities našta užkrito visu svoriu“, - pasakojo vilnietė Ugnė, su vyru auginanti pradinių klasių amžiaus sūnų ir dirbanti vienoje iš valstybės institucijų.
Pasak moters, sūnaus mokykloje mamos netgi rinko parašus ir siekė kuo greičiau pradėti kontaktinį mokymą, nes darbų našta pasirodė pernelyg sunki. Ugnė sako, kad jos draugė, auginanti tris mažus vaikus, skundėsi, jog per karantiną miegodavo vos po keturias valandas praktiškai kasdien.
„Tai dviguba našta, gulanti ant moterų pečių. Kažkodėl stereotipiškai nuspręsta, kad vaikų priežiūra, rūpestis senyvo amžiaus žmonėmis, neįgalių šeimos narių priežiūra kažkodėl turėtų gulti ant moters pečių. Visiškai nepaaiškinama, kodėl moteris, atidirbusi darbo dieną darbe, namuose turi dar vieną pamainą. Tai galima paaiškinti tik stereotipais. Kodėl vyras, pavyzdžiui, negali nuimti nuo moters pečių 50 proc. tos naštos, kodėl negali būti dalinamasi? O todėl, kad yra stereotipai, ir juos reikia naikinti“, - sako E. Krinickienė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad moterys tradiciškai dažniau eina vaiko priežiūros atostogų vaikui gimus, vadinasi, daro karjeros pertrauką. Pertrauka karjeroje reiškia lėčiau augantį darbo užmokestį.
Ir nors vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, dalis auga, tačiau dažnu atveju tėčiai renkasi išmokas gauti antraisiais vaiko priežiūros metais, kai galima ir dirbti, ir gauti išmoką. Taip daroma tais atvejais, kai tėčio darbo užmokestis yra aukštesnis nei mamos, vadinasi, ir išmoka – didesnė.
Pavyzdžiui, 2020 metais išmokas už vaikus antraisiais metais gavo apie 40 proc. vyrų, bet net 90 proc. jų dirbo ir iš tiesų su vaiku laiko neleido arba beveik neleido.
„Kartais motinystės ar vaiko priežiūros atostogos yra vadinamos „motinystės bausme“. Taip yra dėl to, kad pagal Lietuvos įstatymus moterys gali išeiti dvejų metų apmokamų vaiko priežiūros atostogų ir techniškai pagal teisės aktus jos grįžta į tas pačias pozicijas ir tą patį atlyginimą. Šioje vietoje įstatymai ją gina. Tačiau darbdavys kiekvienais metais peržiūrėdamas atlyginimus ir indeksuodamas pagal infliacijos koeficientą dažniausiai darbuotojus, esančius vaiko priežiūros atostogose, praleidžia. Taigi taip, moteris grįžta į tą patį atlyginimą, tačiau jis dveji metai neperžiūrėtas“, - pastebi asociacijos „Lyderė“ vadovė Edita Raguckienė.
Šių metų sausį „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat parodė, kad karantinas moterų naštą šeimoje dar labiau paaštrino: 1 iš 5 moterų teigė nespėjanti atlikti visų norimų darbų namuose, tačiau tokia pat problema kamavo 1 vyrą iš 10-ies. Moterys palyginti su vyrais labiau skundėsi poilsio stygiumi, o vyrams labiausiai per karantiną trūko laisvalaikio.
Tas pats tyrimas parodė, kad moterys per karantiną namuose žymiai dažniau ruošė maistą, skalbė ir prižiūrėjo namų tvarką, rūpinosi vaikais, padėjo jiems ruošti pamokas, rūpinosi šeimos laisvalaikiu.
Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė E. Krinickienė sako, kad jaunesnėse porose darbų pasiskirstymas keičiasi ir vyrai prisiima daugiau pareigų šeimoje, o moterys nesėdi vienos prie vaikų, daug dirba ir aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime.
Bet daug problemų patiria vieniši tėvai, auginantys vaikus. Labai dažnai tai būna vienišos mamos, kurios ne visuomet sulaukia pagalbos iš šalies. Pavyzdžiui, Lietuvos didžiuosiuose miestuose trūksta vietų valstybiniuose darželiuose, jeigu šeimoje atsiranda neįgalusis ar senyvo amžiaus savimi pasirūpinti negalintis asmuo, tenka gerai paplušėti norint gauti reikiamas globos, slaugos ar priežiūros paslaugas.
Kai užaugsi, būsi mokytoja, gydytoja arba slaugytoja?
Daugelis mergaičių vaikystėje nesulaukia klausimo, ar užaugusios bus lenktynininkės, informacinių technologijų specialistės arba ministrės. Galbūt dėl to dauguma jų yra labiau linkusios rinktis profesijas, kurios tradiciškai suvokiamos kaip neva moteriškos.
Tačiau būtent moterų dominuojamos profesijos yra mažiau apmokamos: tai švietimas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.
„Vyrai niekada neina į tas sritis, kurios mažai apmokamos. Nes stereotipiškai vyrai suvokiami kaip šeimos maitintojai, kurie atneša tą mamutą, banaliai tariant“, - pastebi E. Krinickienė.
„Šitoje vietoje, matyt, reikia edukacijos visuomenėje, kad jeigu moteris nori gerai uždirbti, ji turi eiti į tą sritį, kurioje vyrauja geresnės perspektyvos“, - mano asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų Dovilė Burgienė.
Skirtumai išryškėja dar pačioje karjeros pradžioje
D. Burgienė pasakoja, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai pradeda ryškėti jau pačioje karjeros pradžioje, kai nei moterys, nei vyrai dar nebūna sukūrę šeimos, todėl nepatiria pernelyg didelės naštos. Pasak jos, tai parodo, jog derantis su darbdaviu dėl pirmojo darbo užmokesčio vaikinai dažniau paprašo didesnio atlyginimo nei merginos.
„Žiūrėjome vieną tyrimą, kuris konkrečiai neatspindi būtent Lietuvos situacijos, bet jis parodo, jog skirtumai prasideda jau ties pirmuoju karjeros laipteliu. Tai reiškia, kad merginos, kandidatuodamos į pirmą darbą, paprašo mažesnio darbo užmokesčio. Vadinasi, nors pareigos tos pačios, nėra jokių struktūrinių kliūčių ir šeima dar nesukurta, bet vis tiek skirtumai užsiprogramuoja nuo pradžių“, - pažymi D. Burgienė.
Būtent dėl šios priežasties ji teigiamai vertina, kad Lietuvoje pradėta viešai skelbti vidutinius įmonių ir įstaigų darbo užmokesčių skirtumus pagal lytį, nes iš to galima susidaryti apytikslę nuomonę apie darbdavio taikomą darbo užmokesčio politiką, pasiplanuoti, kokias derybines pozicijas užimti prieš einant į darbo pokalbį.
Panašų efektą duoda ir Darbo kodekse nustatytas įpareigojimas viešai skelbti apytikslį darbo užmokestį, kurį darbdavys ketina mokėti ieškomam darbuotojui.
Aukštas pareigas užimančias moteris persekioja kaltės jausmas
Sunkumai, su kuriais moterys susiduria karjeros kelyje, gali būti skirtingi priklausomai nuo profesijos, užimamų pareigų, darbo intensyvumo, bet beveik visais atvejais daug dirbančias moteris persekioja kaltės jausmas dėl laiko trūkumo šeimai.
Asociacijos „Lyderė“ steigėja D. Burgienė pažymi, jog aukštas pareigas užimančioms moterims dažnai tenka vykti į komandiruotes, padirbėti vakarais ar savaitgaliais, todėl šeimos ir darbo derinimas tampa dar sudėtingesnis nei įprastai.
Kadangi stereotipai gali kamuoti pačias moteris, prieš darydamos sprendimą, ar siekti karjeros ir kelti ambicingus tikslus, jos pagalvoja apie šeimos ir darbo derinimą, svarsto, ar pavyks būti gera darbuotoja ir mama bei žmona.
„Merginos nuo mažens mato, kad tėtis dirba, o mama arba namie, arba dirba mažiau ambicingą darbą ir pasilieka namie, jei vaikas serga. Manyčiau, kad šitame pareigų pasidalijime vyrai mažiau dalyvauja. Ir tai lemia žmonių ambicijas. Jeigu moteris mato, kad pasiekusi karjerą ji nesusitvarkys namuose, ji galvoja, kaip jai viską suderinti. Tai suveikia žmogiškai kalbant“, - sako D. Burgienė.
„Apskritai bet kuriam žmogui, kuris daro karjerą, prisiima atsakomybę, reikia didesnio palaikymo iš savo artimųjų. Jeigu to supratimo nėra, apskritai sunku daryti ambicingą karjerą. Turi būti labai nusiteikusi ir norinti siekti karjeros, kad nesijaustum kalta. Yra daug straipsnių tarptautinėje spaudoje apie karjeros moterų kaltės jausmą, kuris dažnai kiša koją. Kiekvieną kartą darant pasirinkimą, ar judėti aukštyn, ar norėti kažko daugiau, visą laiką reikia sverti. Kažkaip vyrams šitas klausimas net neužduodamas. Labai dažnai dirbančių moterų ar daug pasiekusių vadovių net ir patys žurnalistai, nenorėdami nieko blogo, paklausia: o kaip susitvarkote su šeima? Vyrų kažkaip to neklausia, nes, matyt, preziumuojama, kad jis susitvarko, gal žmona nuima dalį naštos“, - pridūrė pašnekovė.
Hierarchinių struktūrų viršutiniuose laipteliuose moterys susiduria ir su stiklinių lubų efektu, kuris reiškia, kad norėdamos pasiekti tiek pat, kiek panašių gebėjimų kolegos vyrai, jos turi stengtis smarkiau bei įveikti visus stereotipus. Įmonėse ar įstaigose dažniau pasitaiko, jog vadovaujančias pareigas užima vyrai, todėl ir jų darbo užmokesčiai būna aukštesni, tuo metu moterys užima vidutinės profesijų grandies darbo vietas.
Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė E. Krinickienė sako mananti, jog situacija Lietuvoje laikui bėgant gerėja, stiklinės lubos pradeda eižėti. Bet, pavyzdžiui, moterų dar trūksta šalies parlamente, mat būtent ten priimami svarbiausi sprendimai valstybei. Bet asociacijos „Lyderė“ steigėja D. Burgienė su tuo nevisiškai sutiko.
„Aš manyčiau, kad informacijos prieinamumas yra didesnis ir problemos suvokimas yra geresnis. Tai geras pirmas žingsnis. Bet kažkokio reikšmingo progreso statistikoje nėra. Situacija yra trapi. Tiek darbo užmokesčio atotrūkio, tiek apskritai lygių galimybių prasme statistika labai svyruoja. Kartais atrodo, kad pagal kuriuos nors parametrus Lietuva pakilo, bet pasižiūri, kodėl, o, pasirodo, kad Vyriausybėje keliomis ministrėmis daugiau. Tuo tarpu reikšmingų struktūrinių pokyčių visuomenėje nėra įvykę – nei švietime, nei darbo ar šeimos derinime“, - teigė pašnekovė.
Pastebi besikeičiantį darbdavių požiūrį
Mykolo Romerio universiteto mokslininkė E. Krinickienė pasakoja pastebinti į gerąją pusę besikeičiantį darbdavių požiūrį, nes jie pradeda labiau vertinti darbuotojų kompetencijas, gebėjimus ir asmenines savybes nei lytį arba darbuotojo šeiminę padėtį.
„Labai daug įmonių, kurių vadovybė visiškai nesivadovauja stereotipais apie lytis, o žvelgia į asmens kompetencijas, gebėjimus. Netgi jeigu moteris pasigimdo vaikiuką, darbdaviai neretai sudaro sąlygas dirbti iš namų ir panašiai“, - pasakojo mokslininkė.
E. Krinickienė tai grindžia pernai pristatyto dvejus metus vykdyto projekto „Verti po lygiai“ duomenimis.
Tačiau D. Burgienė teigia mananti, jog tokia tendencija vystosi dėl to, kad darbdaviams labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o moterys Lietuvoje dažniau būna įgijusios aukštąjį išsilavinimą.
„Tai yra gera naujiena. Mes, kaip asociacija, matome, kad galimybės didėja dėl to, jog patiems darbdaviams tai yra naudinga“, - teigia pašnekovė.
Įmonės „Korn Ferry“ atliekami atlyginimų rinkos tyrimai, kuriais analizuojami skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio dydžio, rodo, jog vyrų darbo užmokestis šiemet buvo 7 proc. didesnis nei tokias pačias pareigas užimančių moterų.
Statistikos departamento duomenimis, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio Lietuvoje siekė 12,1 proc. Tokie skirtumai yra paaiškinami skirtinga metodologija.
