Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą, siekiant išsiaiškinti itin visuomenei aktualius bankrutuojančio banko „Snoras“ klausimus. Pasak P. Gražulio, šio banko bankroto procedūros kelia didelį susirūpinimą, todėl toks tyrimas neišvengiamas ir būtinas.
„Visų pirma, prašau išsiaiškinti, ar pagrįstai administratoriaus pareigas einančiam Neilui Cooperiui (kol kas teismo sprendimu nepaskirtam) ir jo komandai buvo sumokėta beveik 5 mln. eurų siekianti suma už vos trijų savaičių darbą. Ne mažiau svarbu nustatyti, ar leidimas teikti bankroto administratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje asmenims, kurie visiškai nemoka valstybinės kalbos ir nėra gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto procesus, nėra absurdiškas ir neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Įmonių bankroto ir Valstybinės kalbos įstatymų nuostatoms“, – teigia parlamentaras P. Gražulis.
Kreipimesi į Seimo Antikorupcijos komisiją P. Gražulis taip pat prašo atsakyti į klausimą, kodėl iki šiol bankas „Snoras“ surenka lėšas, pavyzdžiui, užsiima kreditų grąžinimu, į savo banko sąskaitą litais, esančią tame pačiame banke „Snoras“, o valiutinė banko „Snoras“ sąskaita yra SEB banke, nors dar praėjusių metų lapkričio 27 d. Lietuvos bankas jam atšaukė veiklos licenciją.
Parlamentaro teigimu, diskusijų kyla ir dėl bankroto administratoriaus pareigas einančio N. Kuperio nešališkumo ir galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. „Pastebėtina, kad paskirtasis banko „Snoras“ administratorius N. Kuperis yra tos pačios bendrovės „Zolfo Cooper“ partneris, kaip ir buvęs laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simono Vincento Freakley. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar šis asmuo geriausiai, iš visų pasiūlytų, sugebės atstovauti banko „Snoras“ kreditorių interesams ir užtikrinti skaidrią ir sklandžią bankroto proceso eigą. Galima prieiti išvadą, jog Lietuvos banko paskirtas banko „Snoras“ laikinasis administratorius ir Lietuvos bankas kaip „Snoro“ priežiūrą atlikusi institucija gali turėti teisinį suinteresuotumą ir daryti įtaką, kad bankroto proceso metu nebūtų atskleistos ar būtų atskleistos ne visos bankrutuojančios bendrovės nemokumo priežastys“, – sako P. Gražulis.
Jo teigimu, daugiausia nesusipratimų kylą ieškant atsakymo į klausimą, ar N. Kuperis yra banko administratorius, ar ne.
„Atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų gruodžio 7 dieną teismas iškėlė „Snorui“ bankroto bylą ir paskyrė N. Kuperį bankroto administratoriumi, bei į tai, kad ši teismo nutartis dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo dar neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųsta įstatymų nustatyta tvarka, kyla pagrįstų abejonių, ar N. Kuperis jau yra banko „Snoras“ administratoriumi. Turbūt ne man vienam neaišku, kokiu pagrindu N. Kuperis faktiškai vykdo banko „Snoras“ bankroto administratoriaus funkcijas, pavyzdžiui, pasirašo ir pateikia darbuotojams atleidimo pranešimus“, – piktinosi Seimo narys.
Parlamentaras tyrimo metu taip pat prašo išsiaiškinti ir tai, kas šiuo metu veikia banko „Snoras“ vardu, jei bankroto administratorius nepaskirtas? Į ką reikėtų kreiptis atleidžiamiems darbuotojams ir kas bus atsakingas už atleidimo klausimus? Į ką turėtų kreiptis kreditoriai?
„Suprasdamas padėties rimtumą ir būtinybę nedelsiant nustatyti, ar minėtais atvejais nebuvo korupcinių veiksmų, piktnaudžiavimo ar kitų nusikalstamos veikos požymių, ar neiššvaistytos lėšos ir ar nepadaryta žala valstybei, kreditoriams, taip pat išsiaiškinti kitus visuomenei aktualius klausimus, Seimo Antikorupcijos komisiją prašiau šių klausimų nagrinėjimą įtraukti į artimiausią posėdį, kuris įvyks ketvirtadienį, sausio 12 dieną, ir nedelsiant kreiptis į Generalinę prokuratūrą bei kitas teisėsaugos institucijas dėl viešojo intereso gynimo“, – rašte teigia parlamentaras P. Gražulis.
