Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Latvijoje gegužės pabaigoje vyksiančio susitikimo metu aptars NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse ateitį. Planuojama, kad jie patvirtins oro policijos nuo 2018 metų variantų studijos rengimo planą, pirmadienį BNS pranešė KAM.
Baltijos šalys yra įsipareigojusios iki 2011 metų išanalizuoti galimus oro policijos variantus po 2018-ųjų, įskaitant ir naikintuvų įsigijimą. Planuojama, kad sprendimus dėl oro policijos po 2018 metų Baltijos šalys kartu su Aljanso partneriais priims 2010-2011 metais.
Pasak KAM, šiuo metu nėra priimta jokio bendro sprendimo dėl naikintuvų įsigijimo. Toks sprendimas, pasak ministerijos, bus priimtas tuomet, kai bus išanalizuotos įvairios alternatyvos ir bus pasiūlytas efektyviausias sprendimas
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje yra dislokuoti Aljanso šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos projektų.
