Vakar paaiškėjo, kad energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti energetikos ekspertai projektą vadina utopija.
Pasak mūsų šaliai konsultacijose atstovaujančio Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomato Romo Švedo, plane turėtų būti įtvirtinti prioritetiniai energetikos projektai dėl elektros jungčių tiesimo, bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos rinkos įsteigimo, taip pat numatyti būdai, kaip ateityje užsitikrinti patikimą dujų tiekimą. „Aukšto lygio grupė kartu su Europos Komisija turi parengti detalų planą, kurį planuojama patvirtinti valstybių vadovų lygiu šių metų liepą“, – sakė R. Švedas.
Ašis – elektros jungtys
Pranešama, kad šiuo metu Baltijos jungčių planą („Baltic Interconnection Plan“) derina trijų Baltijos šalių, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos atstovai, į darbą taip pat pakviesti Norvegijos delegatai. Aukšto lygio grupei vadovauja Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato vadovas Matthiasas Ruete. „Atėjo metas dirbti“, – optimistiškai pareiškė R. Švedas. Jam paantrino ir prezidentas Valdas Adamkus, tvirtinęs, kad Europos Sąjunga (ES) pagaliau „sudaro sąlygas įgyvendinti dėl biurokratinių kliūčių bei atskirų interesų grupių nesutarimo įstrigusius projektus“.
Baltijos jungčių plane prioritetines pozicijas turėtų užimti elektros jungtys. Lietuvai svarbiausias yra Lietuvos ir Lenkijos bei Baltijos šalių ir Švedijos jungčių tiesimas. Visgi dėl pastarojo projekto iki šiol nesutariama su latviais, į kurią Baltijos šalį turėtų eiti kabelis. R. Švedas pripažino, kad tęsiantis ginčui prarandama daug laiko.
„Ginčydamiesi su Latvija prarandame laiką. Mes sakome, kad Lietuva yra pasirengusi jau šiandien pradėti projekto įgyvendinimo darbus, kalbame technine kalba. Latviai tuo tarpu pateikia tik politinius argumentus“, – tvirtino R. Švedas.
Baltijos jungčių planas taip pat numatys trijų Baltijos šalių bendros elektros energetikos rinkos įsteigimą, ir ji turėtų veikti Šiaurės šalių bendros energetikos rinkos „Nord Pool“ pavyzdžiu. Kita vertus, pripažinta, kad procesas užtruks ne vienus metus. Plane taip pat turėtų būti numatyti elektros energijos generavimo šaltiniai, tvirtinama, kad jame bus priemonių, skatinančių atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą.
Jungtys – ekspertų kritikos ugnyje
Energetikos ekspertai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Algimantas Ambrazevičius bei Lietuvos energetikų ir mokslo draugijos pirmininkas Algirdas Stumbras, „Respublikai“ tvirtino, kad planuojamos energetikos jungtys atsiras pirmiausia dėl politikos, nes norima pasiekti visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.
„Jokio pragmatizmo“, – tvirtino pašnekovai. Ir sakė, kad planuojamos elektros jungtys su Švedija bei Lenkija kelia daug abejonių dėl jų naudos Lietuvai apskritai.
„Kažkokia nesąmonė, – „Respublikai“ tvirtino A. Ambrazevičius, – sieksime turėti elektros energijos tiltus su šalimis, kurioms pačioms reikalinga elektra, ir laikui bėgant jos poreikis bus vis didesnis“. Profesoriaus tvirtinimu, Švedija apie 40 proc. jai reikalingos elektros energijos pagamina naudodama hidroelektrines. Kai, anot A.Ambrazevičiaus, „upeliai užšąla“, trūkstamą jos kiekį perka iš Rusijos per Suomiją arba iš Vokietijos.
„Iš šios šalies – keliskart didesne kaina, nei kad Švedijoje elektros energija kainuoja įprastai. Tuomet švedų galutinis vartotojas gali mokėti ir 1 litą už kilovatvalandę. Sakykite, iš kur švedai atras papildomų šaltinių, kad galėtų parduoti energijos dar ir Lietuvai?“ – retoriškai klausė A. Ambrazevičius.
Jo teigimu, Švedija paprasčiausiai importuos daugiau energijos iš Rusijos per Suomiją ir ją pelningai keliskart didesniais tarifais parduos mūsų šaliai. „Ar ne geriau atsisakyti tam tikrų ideologinių nuostatų, būti pragmatiškiems ir su rusais bendrauti tiesiogiai?“ – svarstė profesorius. Jo nuomone, jungčių projektai su Vakarais reikalingi tik patiems projektuotojams. „Pastatys, pasidalys pinigėlius ir pamirš“, – leisdamas suprasti, kad visa tai atsiduoda korupcijos kvapeliu, tvirtino A. Ambrazevičius.
Paklaustas, ar nemano, kad jungtys, pavyzdžiui, su Švedija bus reikalingos tam, kai reikės pastačius naująją Ignalinos atominę elektrinę pardavinėti jos energiją, profesorius atsakė lakoniškai: „O jūs tikite, kad jėgainė apskritai bus pastatyta?“.
Kvepia korupcija
Nespjauti į pragmatizmą ir pirmiausia paisyti savo šalies interesų kviečia ir A. Stumbras. Jo tvirtinimu, elektros jungtis į Lenkiją yra utopija. Jau vien dėl to, kad jungtis planuojama tiesti per Elką – Lenkijos miestą, kuris išsidėstęs vaizdingose apylinkėse, ežerų krašte.
„Jungtims tiesti reikia daug ploto. Jei per Augustavą (Lenkija) nebuvo nutiesta paprasčiausio plento, ar galime tikėtis, jog bus leista kirsti plačias miškų juostas aukštos įtampos elektros linijoms? Tikriausiai ne“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl jis netiki jungties su Lenkija ateitimi.
A. Stumbro teigimu, būtų galima susitarti su Kaliningrado sritimi ir jungtį nutiesti per šią sritį tiesiai į Lenkijos vakaruose esantį Gdanską, mat norint pardavinėti elektros energiją tiesiai į Vakarus vis tiek ten tektų tiesti papildomą jungtį iš Elkos. „Tačiau vėlgi – su rusais trukdo derėtis politinės priežastys“, – sakė pašnekovas.
Vidmantas Užusienis
