Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.
Pagal Rusijos gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“.
Tokius rusų planus keisti jūrines sienas Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pavadino sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija.
„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.
Lietuvos URM trečiadienį kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuojasi savo atsaką su partneriais.
Suomių prezidentas Alexander'as Stubbas socialiniame tinkle „X“ savo ruožtu teigė, kad šalies pareigūnai tiria informaciją apie planus keisti jūrines sienas Suomijos įlankoje ir kad „Rusija šiuo klausimu su Suomija nesusisiekė“.
„Suomija veikia kaip visada: ramiai ir remdamasi faktais“, – sakė jis.
Ragina laikytis JT konvencijų
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen „X“ pareiškė, kad Rusija turėtų laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, ir teigė, kad Maskva sėja sumaištį.
„JT jūrų teisės konvencijoje yra nuostatų dėl pakrantės valstybių jūrinių zonų nustatymo; įskaitant jų persvarstymą. Manome, kad Rusija, kaip Konvencijos šalis, imsis atitinkamų veiksmų. Reikėtų nepamiršti, kad sumaišties kėlimas taip pat yra hibridinė įtaka. Suomija nebus sutrikdyta“, – rašė ji.
Vėliau, lankydamasi Valimos pasienio poste, E. Valtonen ramino, kad nėra pagrindo įžvelgti jokių provokacijų, susijusių su galimais Rusijos ketinimais keisti jūrines sienas, juolab kad kol kas nesama oficialios informacijos apie Maskvos planus.
„Tai, kad mes keliame didelį triukšmą dėl kažko, kam to visai nereikia, gali tik pasitarnauti kaimynei Rytuose“, – E. Valtonen citavo suomių nacionalinis transliuotojas „Yle“.
„Mūsų nacionaliniuose teisės aktuose taip pat numatyta, kad laikas nuo laiko, galbūt kas 30 metų, jūrų teritorijų sienos yra tikrinamos ir, jei reikia, keičiamos“, – sakė ministrė.
Baltijos šalys reiškia solidarumą
Reaguodamas į pranešimą dėl ketinimų keisti jūrines sienas, Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna „X“ teigė, kad šalis „palaiko glaudžius ryšius su Suomija ir Lietuva“, ir vylėsi, kad rusai laikysis tarptautinės teisės.
„Negaliu atmesti, kad šis pranešimas yra bandymas pasėti sumaištį, bet mes išlaikome šaltą protą“, – rašė jis.
Latvių užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat teigė, kad Ryga palaiko ryšius su kaimyninėmis šalimis ir aiškinasi situaciją.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį tvirtino, kad Rusijos gynybos ministerijos siūlymas atnaujinti Rusijos sienų Baltijos jūroje koordinates nėra politiškai motyvuotas. Visgi, jo teigimu, „konfrontacijos lygis regione reikalauja imtis priemonių šalies saugumui užtikrinti“.
Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas. Planuojama, kad jis įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
Šalies Gynybos ministerijos parengtame projekte tvirtinama, jog jūrinę sieną ketinama keisti, kadangi sienos buvo nustatytos remiantis XX a. vidurio žemėlapiais ir „visiškai neatitinka šiuolaikinės geografinės situacijos“. Projekte teigiama, kad Rusijos Federacijos bazinė linija Suomijos įlankoje nesitęsia ir neužsidaro Rusijos teritorija, o tai neleidžia Maskvai nustatyti šalies vidaus vandenų išorinės sienos.
Anot „The Moscow Times“, Rusijai priėmus pokyčius, tokiu būdu būtų pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtis, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.
Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio. Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.
