Mielas skaitytojau, nenustebkite. Žodis „pederastas“ yra visiškai legalus Lietuvoje ir už tai nei manęs, nei jūsų niekas nenubaus. Juo labiau neatims kompiuterio. Šis žodis įrašytas į tarptautinių žodžių žodyną ir, mano galva, anaiptol nėra toks blogas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Suprantama, kad tarp žodžio „gėjus“ ir „pederastas“, kaip žinia, dedamas lygybės ženklas. Ir nors pederastai paprastai save vadina gėjais ir labai norėtų, kad juos vadintų būtent taip, man asmeniškai, nepritariančiam jų seksualinės orientacijos propagandai (nors galėtų tykiai ir ramiai, niekam nemaišydami, gyventi Lietuvoje bei užsiimti savais reikalais), pederastai ir liks pederastais.
Bet grįžkime prie pavadinimo. Kaip žinia, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į savo gretas priėmė Roką Žilinską, neslepiantį savo kaip pederasto orientacijos. Pastarasis išgarsėjo Lietuvoje ne tik kaip LNK žinių vedėjas, bet ir kaip girtas pederastas su kitu pederastu 2007 m. atsisakęs Vilniuje sumokėti taksistui 47 litus ir vėliau iškoneveikęs policininkus bei liepęs jiems čiulpti penį. Prisipažinsiu, žodžiai „čiulpti penį“ skamba grubokai, bet kaip tik todėl ir nesinori pederastų vadinti gėjais. Kitaip tariant, viską reikia vadinti tikrais vardais. Už minėtą vojažą po Vilnių R. Žilinskas su savo draugu buvo nuteisti, todėl Seimo nario biografiją jau turėtų puošti įrašas „teistas“.
Vien todėl likau mažumėlę šokiruotas, kuomet TS-LKD į savo gretas priėmė pederastą. Ir dar teistą pederastą. Jį priėmė partija, pasisakanti už tradicines vertybes, puoselėjanti tradicinę šeimą, nuolat ieškančią užtarimo pas dvasininkus ir skelbianti konservatyvias idėjas.
Ką turėtų pagalvoti tie ištikimi konservatorių rinkėjai, jų tradicinis elektoratas, kurio galvas puošia megztosios beretės ir tautiškos juostelės, kai vieną dieną TS-LKD iškilmingai į savo gretas įrašo pederastą. Net neabejoju, kad pederastų TS-LKD partijoje yra ir daugiau. Galbūt jų yra net tarp premjero Andriaus Kubiliaus ištikimiausių patarėjų, bet jie, tikriausiai, tykiai dirba ir nesiafišuoja vardan partijos. Priešingu atveju, jei paaiškėtų, kiek pederastų yra TS-LKD, visa šios partijos ideologija visuomenės akyse, manau, subyrėtų it kortų namelis. Tradicinės šeimos sąvoką tada galima būtų užrašyti ant popierėlio, suglamžyti ir iškilmingai padegti ant Kernavės piliakalnių. Megztosioms beretėms beliktų užsakyti mišias netoliese jų iš raudonų plytų pastatytoje Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Aleliuja, mielieji: TS-LKD nudrėbta į istorijos šiukšlyną...
Dabar galima tik spėlioti, kodėl konservatoriai priėmė R. Žilinską į savo partiją. Konservatoriams išties būtų naivu tikėtis, kad per Seimo rinkimus jie gaus daugiau balsų iš netradicinės seksualinės orientacijos bendruomenės, nes pastarojoje apie R. Žilinską, švelniai tariant, pasitaiko nekokių nuomonių. Jis esą, nors ir galėjo, bet neištęsėjo kažkokių pažadų, kurių prašė pederastų teisių gynėjai. Pavyzdžiui, svetainėje Gayline.lt, kur pederastai save vadina ridikėliais, uosiais ir kitais gražiais vardais, dėl R. Žilinsko priėmimo į TS-LKD gretas neplojama katučių. Čia R. Žilinsko tapimas konservatoriumi arba krikščioniu demokratu logine seka siejamas su Seimo nario pareigomis Atominės energetikos komisijoje. Šiuo atveju pederastams spaudžiu dešinę, nes tokiai nuomonei visapusiškai pritariu. Būtent R. Žilinskas, stumiant Visagino AE projektą, konservatoriams buvo rimta parama. Tad veikiausiai už šią paramą TS-LKD jam tik atsidėkojo, nors, mano galva, paties R. Žilinsko, kaip politiko, likimas yra visiškai miglotas. Net neįsivaizduoju, kas už jį gali balsuoti, kai net pederastų bendruomenėje nuomonė apie jį prieštaringa.
Kaip bebūtų, pastarosiomis savaitėmis TS-LKD užsidėjo sau daugiau minusų nei pliusų. Vertinu situaciją bendrai. Ne tik dėl R. Žilinsko priėmimo į konservatorių partiją, bet ir dėl įtakingo konservatorių Seimo nario Vito Matuzo tapimo įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje jis įtariamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu.
Šalia susikompromitavusio buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio ir premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus „rausimosi“ istorijų vadinamojoje „Mailiaus byloje“, kyla klausimas, tai velniai rautų, už ką toje konservatorių partijoje rinkėjui belieka balsuoti. Nerandu jokio kito žodžio, tik... Na, patys pasakykite.
