Bendru sutarimu priimdama tokį sprendimą parlamento vadovybė rėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.
„Gavome NSGK nuomonę, joje pasakyta, kad jie išklausė generalinį prokurorą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą, ir jų nuomonė – kad tai yra NSGK kompetencija ir jie nusprendė, kad pradėti tyrimo neverta. Kitaip sakant, NSGK prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – po valdybos posėdžio trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Mes negalime nepasitikėti komitetu, jis yra išrinktas ir yra veiksmus, jų sprendimas mums yra svarbus, nes mes ir taip ketinome kreiptis į NSGK“, – pridūrė jis.
NSGK pirmininko Seimo valdybai rašte teigiama, kad antradienį komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
D. Gaižauskas Seimo valdybai priminė, kad pagal įstatymą laikinoji tyrimo komisija sudaroma tik ypatingos svarbos, valstybinės reikšmės klausimams tirti.
„Šiuo atveju tokios reikšmės klausimų neįžvelgiama“, – rašo jis.
Su prašymu inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją praėjusią savaitę į parlamento vadovybę buvo kreipęsis buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Jis prašė atlikti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.
Trečiadienį V. Bakas BNS teigė, kad valdybos sprendimas – nepagrįstas.
„Seimo valdybos sprendimas buvo grįstas NSGK rekomendacija, kaip sakė Seimo pirmininkas. Iš tiesų, tai visiška netiesa, nes komitetas tokio klausimo nenagrinėjo – komitetas tokios rekomendacijos, kaip visi nariai nesvarstė, sprendimo tokio nepriėmė ir tokios rekomendacijos neteikė“, – pabrėžė jis.
V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną gavo iš minėtų institucijų atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.
Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.
Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.
