Ketvirtadienį Plungės rajone baigiasi didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Paskutinę atlaidų dieną bus meldžiamasi už Žemaičių Kalvarijos parapijos ir jos kaimynių – Barstyčių, Sedos, Platelių, Alsėdžių, Gegrėnų parapijų tikinčiuosius, kad visi būtų žinios apie Žemaičių Kalvarijos šventovę skelbėjai ir šios šventovės puoselėtojai, svetingai priimantys maldininkus iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio. Vidurdienį atlaidų pabaigos Šv. Mišias aukos Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta.
Kiekvieną atlaidų dieną buvo meldžiamasi vis kita intencija – vyskupijos šeimų centrus, švietimo darbuotojus, kunigus ir vienuolius, policijos ir teisėsaugos darbuotojus, jaunimą ir šeimas, žemdirbius, valstybės ir savivaldybių vadovus, „Caritas“ darbuotojus, melstasi ir už brolius latvius. Pirmą kartą viena Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena buvo skirta maldoms už verslininkus, transporto bei kelių priežiūros darbuotojus.
Kiekvienos atlaidų dienos pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo vis kitas Lietuvos vyskupas.
Žemaičių Kalvarijoje, anuomet vadintoje Gardais, XVII a. pirmoje pusėje vienuoliai dominikonai įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Įkūrus Kalvarijas, imti švęsti Kalvarijos kalnų atlaidai, vykdavę čia ir sovietiniais metais. Žemaičių Kalvarija garsėja stebuklinguoju Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris 2006 m. buvo karūnuotas popiežiškomis karūnomis.