Aukštojo mokslo reforma sukėlė nesibaigiančias diskusijas visuomenėje ir viešojoje erdvėje. Politikų siūlymai klausimus kelia ne tik aukštųjų mokyklų bendruomenėms.
Kokia kokybės kaina?
Reformos planą rengusi darbo grupė pabrėžė kokybės siekį ir kėlimą. Todėl numatyta studijų programų koncentracija, pritaikant darbo rinkos poreikiams, sumažinus programų skaičių nuo 1800 iki 700. Be to, įsigalios Švietimo ir mokslo ministerijos parengti griežtesni reikalavimai studijų programoms.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.
Darbo grupės parengtame plane pabrėžiama, kad kokybės užtikrinimo sistema bus pertvarkoma orientuojantis į rezultatus, matuojant: studentų įsidarbinamumą, pasitenkinimą studijomis, studijų atitikimą mokslinio lygio bei profesijos standartams.
Iš švietimo įstaigų reikalaujama ir norima kuo kokybiškesnio mokslo ir studijų. Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė įvardino, kokie rodikliai rodo ir atspindi mokslo kokybę.
„Studijų kokybę atspindi studijų programų ir institucinio išorinio vertinimo rezultatai. Jais galima pasidomėti SKVC svetainėje. Esminiai studijų kokybės rodikliai yra studentų pasitenkinimas studijomis, darbdavių ir absolventų pasitenkinimas įgytomis kompetencijomis, atitiktis regiono darbo rinkos poreikiams, studijos grįstos puikiais praktikos įgūdžiais ir mokslo inovacijomis.
Aukštosios mokyklos veikla pagrįsta veiksminga kokybės vadybos sistema. Visa tai suponuoja kokybiškų studijų sąlygas ir yra Klaipėdos valstybinės kolegijos vadybos pagrindas“, - nurodė direktorė.
Švietimo atstovai ir ekspertai lyg susitarę kartoja, kad vykdoma reforma ir sisteminiai pokyčiai jauniems žmonėms turėtų parodyti universitetų ir kolegijų skirtumus bei privalumus. Tai jiems leistų siekti maksimalių tikslų pagal asmeninius poreikius.
Kartelės pakėlimas stabdys masinį stojimą?
Premjero darbo grupėse išvadose nurodoma, kad stojamojo balo vidurkis kai kuriose aukštosiose mokyklose nesiekia net minimalaus – 3 balų, todėl 2018 m. planuojama įvesti 4 balų stojimo kartelę. Visgi, ar kartelės iškėlimas tikrai atrinks studijoms aukštosiose mokyklose pasirengusius žmones?
„Minimalaus stojamojo konkursinio balo nustatymas turėtų padėti stojantiesiems suprasti savo galimybes ir sudarytų prielaidas labiau pasirengusių ir motyvuotų studentų atėjimui į aukštąsias mokyklas. Klaipėdos valstybinė kolegija laikėsi pernai ir laikysis šiemet nustatyto minimalaus konkursinio balo (1,6) stojant į visas studijų vietas“, - teigė G. Markvaldienė.
Ji priminė, kad visos aukštosios mokyklos, kurios ne tik deklaruoja, bet ir realiai siekia studijų kokybės, turėtų pasekti jų pavyzdžiu.
Aukštojo mokslo reformos rengėjai tvirtina, kad siekiama stabdyti masinio stojimo į universitetus madą. Galbūt lietuviai jau supranta kolegijų ir universitetų esminį skirtumą.
„Tie asmenys, kurie yra susiję darbo santykiais arba domisi aukštojo mokslo dalykais dėl įvairių priežasčių, - supranta, kad Lietuvoje nuo 2000 m. veikia binarinė aukštojo mokslo sistema, reiškianti, kad 6 lygmens išsilavinimą pagal ISCED klasifikaciją teikia kolegijos (profesinis bakalauras), ir universitetai (bakalauras).
Esminis skirtumas tas, kad koleginės studijos orientuotos į praktinių įgūdžių įgijimą ir greitesnę absolvento adaptaciją darbo rinkoje. Universitetinių studijų paskirtis – rengti mokslininkus, tyrėjus; studijos orientuotos į mokslo žinių kūrimą“, - įsitikinusi kolegijos direktorė.
Pasak jos, būtų puiku, jei darbdaviai kuo skubiau nuspręstų, kokios kvalifikacijos asmens konkrečiai darbo vietai jie pageidautų.