klaipėdos valstybinė kolegija

Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime susiduria su abejonėmis ir klausimais, kokią profesiją rinktis, kad darbas ateityje būtų mielas širdžiai ir perspektyvus. Norint tai išsiaiškinti, tenka išspręsti daugybę uždavinių: pažinti savo gebėjimus ir lūkesčius, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinka ir galimybėmis joje. Vis dėlto, universalaus atsakymo, kaip reikėtų planuoti savo karjerą – nėra, tai individualus procesas, tačiau tik bandant įvairius variantus ir galimybes, galima atrasti atsakymus.

Klaipėdos valstybinėje kolegija šiais mokslo metais startavo nauja studijų programa – Skaitmeninės rinkodaros komunikacija. Ją pasirinko net pora dešimčių pirmakursių. Toks susidomėjimas, pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojo dr. Donato Jonikio, savaime suprantamas, kadangi šiandien, šiuolaikinių technologijų klestėjimo amžiuje, jei verslas bus paremtas vien klasikinės rinkodaros dėsniais ir principais, jis pražus.

„Ar šeimos narys sukarščiavo, ar susižeidė tiek šeimoje, tiek draugų kompanijoje, pirmiausiai pagalbos kreipiamasi į šalia esantį mediką, kurio dėka suteikiama pagalba, - yra įsitikinusi Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėja Daiva Narvilienė.

Trečioje pagal dydį kolegijoje Lietuvoje - Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) - šiais metais įvyko studentų priėmimas į 22 studijų programas. Pasibaigus visiems stojimų į aukštąsias mokyklas etapams prie kolegijos akademinės bendruomenės prisijungė 890 pirmo kurso studentų, iš kurių daugiau negu pusė studijuos valstybės finansuojamose vietose. Naujus mokslo metus kolegija pasitinka su daugiau nei 2600 studentų.

„Kaip obeliai subrandinti vaisius laiko reikia, taip pedagogui užaugti profesine prasme irgi reikia laiko ir gana ne ilgai užtrunkantis procesas nuo 3 iki 5 metų“, – teigia Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauskutė“ direktorė Jolita Skirpstaitienė. Jos teigimu, jauni žmonės, kurie priima sprendimą eiti pedagogo keliu, renkantis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogiką renkasi motyvuotai. Vedini meilės „Potencialą jauni žmonės turi, – net neabejoja J. Skirpstaitienė.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Burnos priežiūros ir mitybos katedra šiais metais išleido antrąją dietistų laidą. Diplomai šiais metais buvo įteikti 30-čiai dietetikos studijų programos absolventų, kurie labai laukiami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugas teikiančiose įstaigose. Darbo karjera prasideda dar studijų laikotarpiu Dalis studentų pradeda dirbti pagal būsimą specialybę jau studijų laikotarpiu.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas ir viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ savininkas Gintautas Bertašius net neabejoja, kad turizmas valstybei galėtų padėti išspręsti visą puokštę problemų: emigraciją, vietos produktų sunaudojimą, bedarbystę. Verslo ir politikos atstovai vieningai sutaria: tai gali padėti įrodyti tik užsispyręs jaunimas.

„Nesustoti – tai svarbiausia. Nesustoti mokytis, nesustoti tobulėti, nesustoti smalsauti ir kurti. Ir jokiu būdu nepasiduoti“, - teigia Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) informacinių technologijų katedros vedėjas Gintaras Kučinskas. Jo teigimu, dažnas būsimasis studentas šiek tiek sutrinka, bandydamas teisingai pasirinkti savo gyvenimo užsiėmimą. „Informacinės technologijos – labai sparčiai besivystanti sritis. Dirbdamas šioje srityje pastebėjau keletą įdomių jos transformacijų.

Artėjant rudeniui, tiksi tūkstančių būsimų studentų paskutinės akimirkos jaukiuose tėvų namuose. Jau rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, didesnė dalis pirmakursių apguls šalies aukštųjų mokyklų bendrabučius. Žinoma, kaip ir kasmet yra jaunų žmonių, kurie renkasi gyvenimą bute. Tačiau nuo seno visi kartoja apie smagiausius studentavimo laikus ir akimirkas, patirtas bendrabučiuose. Tad, kokie jie, kokios sąlygos ten vyrauja ir kokie reikalavimai keliami.

Kur kas dažniau galima išgirsti apie pedagogų šeimas, kuriose profesija tarsi keliauja iš kartos į kartą. Šįkart tai istorija apie Lietuvos irklavimo čempioną Edvardą Babarską, kuris savo šeimoje jau yra trečios kartos geodezininkas, sekantis mamos ir senelio pėdomis. Uostamiestyje gyvenantis jaunas vyras Lietuvoje žinomas dėl pasiekimų sporte. Visgi, ne ką mažiau įdomi ir kita Edvardo gyvenimo detalė – būsima profesija.

Jėgos aitvarų sportas – vis daugiau populiarumo ir dėmesio Lietuvoje sulaukianti sporto šaka. Ne vienas žinomas mūsų šalies politikas šį sportą nurodą kaip pagrindinį hobį. Visgi, kol vieni jį laiko tik aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdu, kiti – keliauja po pasaulį mokydami tuo užsiimti kitus. Taip savo hobį paversdami ne tik gyvenimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Ši istorija apie vaikiną iš uostamiesčio, Lietuvos pakrantę iškeitusį į Ispaniją.

Lietuviams netrūksta kūrybos ir idėjų, kasmet mūsų šalyje pristatomos dešimtys naujausių jaunų žmonių išradimų. Todėl pasauliui tikrai turime ką parodyti. Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. Pasak Rolando, jo išradimas yra ne tik nauja technologija, bet ir galimybė laisvalaikį leisti kokybiškai bei naudingai sveikatai.

Lietuvoje netyla diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, kuri sukėlė nemažai klausimų ir abejonių ne tik švietimo bendruomenėms, bet ir būsimiems studentams. Gegužės pradžioje buvo paskelbti ir švietimo įstaigų reitingai. Savo ateitį planuojantys jauni žmonės neabejotinai patiria aplinkos įtaką dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo. Todėl ne vienam kyla klausimas, kuo tikėti ir remtis.

Gegužės pradžioje Lietuvos visuomenei buvo pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Planą ir esamos situacijos analizę parengė premjero sudaryta darbo grupė, numačiusi kokybinius ir kiekybinius pokyčius, kartu pateikė ir priemones jiems pasiekti. Aukštojo mokslo reforma sukėlė nesibaigiančias diskusijas visuomenėje ir viešojoje erdvėje.

Europos ir pasaulio piliečiai – dabartiniams jauniems žmonėms kaip niekad anksčiau artima sąvoka. Daugelis save laiko būtent tokiais ir neapsiriboja studijomis ar darbu vienoje šalyje, tėvynėje. Sudarius jauniems žmonėms galimybes gilinti žinias ir semtis praktikos kitose šalyse, tuo pasinaudoti skuba daugelis. Nors siūlančių praktikas, savanorystę ar darbą užsienyje organizacijų ir kitų institucijų yra gausybė, nevertėtų aplenkti ir aukštųjų mokyklų pasiūlymų bei sudaromų galimybių.

Birželio mėnuo - egzaminų sesijos laikotarpis. Jai pasibaigus nemaža dalis studentų ieškos trumpalaikio darbo, keliems šiltojo sezono mėnesiams. Su klausimais ir pagalbos prašymais ieškant tinkamiausio darbo, jauni žmonės užplūsta ne tik darbo biržas, studentai turi galimybę konsultuotis ir savo aukštųjų mokyklų karjeros centruose. Be to, 25 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai gali naudotis specialiai karjeros valdymui sukurta „Karjera.

Savanoriška ir visuomeninė veikla vertinama ne tik dėl to, kad prisideda prie geresnio bendruomenės gyvenimo, bet ir dėl asmeninės naudos žmogui. Nors Vakarų šalyse tai nėra naujiena, Lietuvoje savanoriškai į aktyvias veiklas labiausiai įsitraukę yra jauni žmonės. Dalis atranda sau tinkamą veiklą dar mokyklos suole, o kiti įsijungia studijuodami aukštosiose mokyklose. Studentų savivalda – neatsiejama nuo aukštųjų mokyklų gyvenimo.

Dirbti su vaikais, tikriausiai, galėtų ne kiekvienas, tam reikalingas pašaukimas. Visgi, jei toks yra, šis darbas gali tapti, tiesiog, malonumu ir gyvenimo būdu. Siekiant išsiaiškinti, ar ši sritis jums tinkama, apie ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogikos studijų programą mums pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto, Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos kuratorė Silva Rupkuvienė.

Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių verslo sričių visame pasaulyje. Atrodo, tai šaka, kurioje niekada nenuobodu – laisvalaikio, kelionių organizavimas, ekskursijos. Taigi, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia, norint dirbti šį įdomų ir permainingą darbą? „Turizmo administravimas yra viena seniausių studijų programų Lietuvoje, gyvuojanti nuo 1993 metų.

Sutiksite, jog karjeros sėkmės istorijos nuolat įkvepia besiblaškančius ir motyvacijos stingančius žmones. Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventės Inesos Turovič sėkmės istorija puikus pavyzdys, kaip didelio noro, ryžto ir valios pastangomis įmanoma išpildyti savo svajones net tada, kai nesusilauki pritarimo, o tik begalės iššūkių ir klaidų. „Esu klaipėdietė ir tuo labai didžiuojuosi.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Visad įdomu, kaipgi baigus studijas absolventams sekasi profesiniame gyvenime, tiesa? Galbūt tai būsimiems studentams gali padėti apsispręsti, kurią aukštąją mokyklą rinktis? Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Laurynas Šimkus (23) pasakoja savo karjeros sėkmės istoriją, kaip blaškantis tarp kontrastingų specialybių: geodezijos ir režisūros, visgi, pasirinko teisingą kelią, kuris ir nuvedė būtent link dabartinės sėkmės.

Gąsdina mintis, kad ateityje galite nesusirasti gerai apmokamo darbo? O gal tai, kad bergždžios darbo paieškos apkartins ateitį? Nesijaudinkite, išeitis yra. Visuomenei sparčiai žengiant į priekį informacinių technologijų (IT) specialistai, tiesiog, graibstomi, o jų paklausa kiekvienais metais tik auga. Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto siūloma informatikos studijų programa – galimybė užsitikrinti sočią ir sėkmingą ateitį.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. „Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku.