Uostamiestyje gyvenantis jaunas vyras Lietuvoje žinomas dėl pasiekimų sporte. Visgi, ne ką mažiau įdomi ir kita Edvardo gyvenimo detalė – būsima profesija.
Norėjo užsiauginti raumenų
Irkluotojas prisiminė savo linksmą pažintį su šia sporto šaka, kuri netikėtai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nors Edvardas tikina neturįs herojų, į kuriuos lygiuotųsi, pats siekia tikslo būti geresniu nei buvo vakar.
„Šiuo sportu pradėjau užsiiminėti kai man buvo dvylika. Į irklavimo bazę patekau pakviestas vieno draugo. Atsidūręs ten, net neįsivaizdavau, kur patekau, pamačiau sporto salę su svoriais, todėl ėjau su mintimi, kad užsiauginsiu daug raumenų.
Kol neatėjo pavasaris ir nepradėjau irkluoti. Ir taip jau eina dešimti metai, kaip priklausau irklavimo bendruomenei“, - nuotykį prisiminė jaunas vyras. Ilgainiui sportą teko pradėti derinti su mokslais ir studijomis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK).
„Pirmasis pusmetis buvo sunkus, viskas nauja ir neįprasta, bet praėjus adaptaciniam periodui prisitaikiau ir šie du dalykai visiškai netrukdė vienas kitam. Žinoma, tekdavo praleisti nemažai paskaitų, kadangi daug laiko buvau sporto stovyklose, bet dėka labai liberalių dėstytojų, turėjau puikias galimybės mokytis individualiai“, - pasakojo irklavimo čempionas.
Visgi, be sporto Edvardas laiko randa ir draugams, kelionėms. O šiuo metu daug dirba ir pinigus taupo garsiausiems muzikos festivaliams pasaulyje, kuriuos nori aplankyti.
Paklausė senelio patarimo
Edvardas neslepia, kad rinkdamasis studijas, svarstė apie dvi galimybes. Tačiau galutinai apsispręsti padėjo senelio patarimas. Visgi, vargu, ar dažnas įsivaizduoja, kur galima pritaikyti šią profesiją, o štai istorijos herojus – puikiai žino, kur ją pritaikys gyvenime.
„Kaip ir didžioji abiturientų dalis pasibaigus egzaminams mąsčiau, „o kas dabar?“. Todėl buvau visiškai neapsisprendęs, ko noriu iš gyvenimo ir ką veiksiu ateityje, bet tvirtai žinojau, jog reikia studijuoti, todėl rinkausi tarp dviejų dalykų: trenerio karjeros ir geodezininko specialybės.
Visgi, paklausiau savo senelio patarimo rinktis geodezijos sritį, kadangi mano senelis šioje srityje dirbo daugiau nei 50 metų. Pats šią specialybę ketinu tiesiogiai pritaikyti gyvenime, atliekant geodezinius darbus, matuojant žemes bei tyrinėjant inžinerinius tinklus.
Mokslai šioje kolegijoje turbūt labiausiai sužavėjo tuo, kad buvo labai daug praktikos ir visas gautas teorines žinias buvo stengiamasi užtvirtinti atliekant praktines užduotis“, - pasakojo Edvardas.
Todėl jis tvirtina net neabejojantis, kad jeigu reikėtų rinktis specialybę iš naujo – studijuotų būtent šį dalyką minėtoje kolegijoje.
Jaunimui Lietuvoje sunku
Nors Edvardas tikina, esąs Lietuvos patriotas, mylintis savo šalį, tačiau pripažįsta – sunku net galvoti apie šeimos kūrimą tėvynėje. Sunkumų jauniems žmonėms netrūksta pirmiausia net renkantis studijų kelią.
„Dauguma mano, kad universitetinis išsilavinimas yra geresnis, nei kolegijinis. Bet, visgi, taip nėra. Esminis skirtumas yra toks, kad universitetas ruošia teoretikus, visko besimokančius iš knygų, o kolegija – viską sujungia su praktika ir leidžia, kur kas daugiau prisiliesti prie savo pasirinktos specialybės darbo specifikos.
Kalbant apie jaunų žmonių galimybes įsitvirtinti Lietuvoje, negaliu slėpti, kad ir koks bebūčiau didelis patriotas ir labai mylėčiau bei gerbčiau savo šalį, kurioje gimiau ir užaugau, deja, esama situacija yra tikrai prasta.
Jauniems žmonėms Lietuvoje yra tikrai labai sunku įsitvirtinti, ir pradėti savarankišką gyvenimą, o apie šeimos kūrimą – net nekalbu“, – pasakojo jaunas vyras.
Tačiau savo gyvenime jis pesimistiškomis nuotaikomis nesivadovauja. O kaip tik pritaikė sau vienos garsios sportininkės šūkį: „Kas jei ne aš, kada jei ne dabar?“
