Koks gyvenimas verda miesto taryboje? Ar miesto valdžiai pavyksta dirbi konstruktyviai ir kryptingai? Apie tai kalbamės su Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovu Benjaminu Želviu, kuris jau daugiau kaip metai pluša ir Kauno miesto tarybos „Vieningo Kauno“ frakcijoje.
Kas paliko teigiamą ir neigiamą įspūdį dirbant miesto taryboje?
Man patinka, kad į Kauno miesto tarybą išrenkama vis daugiau jaunų žmonių, su kuriais įmanoma kalbėtis, kurie sugeba išklausyti, nebijo diskutuoti bei argumentuotai išsakyti savo poziciją. Tikrai norėčiau išskirti Marijų Pancerį, Simoną Kairį, Povilą Mačiulį ir kitus, kurie skiria labai daug energijos, tam, kad pasiektų konkrečių rezultatų savivaldoje. Vyresnės kartos deputatai yra per daug kategoriški, jie net nenori girdėti kas vyksta aplinkui ir vadovaujasi tik savo arba kažkieno „iš aukščiau“ suformuota nuomone.
Keisčiausia tai, kad teatro kolektyvo bendruose pasitarimuose būna žymiai mažiau vaidybos nei miesto tarybos posėdžiuose. Tarybos narių išstojimams, pasisakymams labai dažnai pritrūksta elementaraus tikslo. Susidaro įspūdis, kad dažnai kalbama tik tam, kad pakalbėti ir apie save priminti. Daug šou elementų, susireikšminimų, pasirodymų prieš žiniasklaidą. Gaila, kad kartais miesto taryba virsta spektakliu.
Pastebėjau, kad kardinaliai skiriasi uždari komitetų susirinkimai nuo atvirų tarybos posėdžių. Komitetuose nuoširdžiai sprendžiami klausimai, vyksta dialogas, diskusijos, stengiamasi kuo greičiau rasti bendrą sprendimą, o tarybos posėdžiuose viso to nebelieka, visi atsistoja į poziciją ir dialogas išgaruoja.
Ko pasigendate miesto tarybos veikloje?
Visi be išimties kandidatai prieš rinkimus skelbiasi, kad dirbs pagal Tautiškos giesmės žodžius „vardan tos Lietuvos“. Tačiau patekę į miesto tarybą pamiršta giesmės paskutinius žodžius – „vienybė težydi“. Tarybos posėdžių metu matomas didelis susiskaldymas, vyksta įsitikinimų bei interesų kovos. To neturėtų būti. Manau, kad daugumai miestų trūksta tokio mero, kuris gebėtų apjungti visus bendram darbui. Be to, dažnas deputatas pamiršta, kad dirba ne žurnalistams, ne reitingams, ne kažkieno interesams, o kauniečiams. Juk tarybos nariai renkami ne tam, kad būtų aukščiau už piliečius, o tam, kad tarnautų piliečiams.
Savivaldos problemas jau sprendžiate daugiau nei metai. Ar per ši laikotarpį pasikeitė supratimas apie tarybos narių funkcijas?
Įsitikinau, kad tarybos nariams šalia miesto ilgalaikių, strateginių klausimų tenka nemažai praleisti ir prie kasdienių kauniečių problemų. Negalime nuo šių problemų nusišalinti, kad ir kaip kartais sunku surasti sprendimą jas išspręsti. Tarybos narys privalo dirbti savo miestui. Ne ieškoti kaip išsisukti nuo tam tikrų klausimų arba kam numesti atsakomybes, o nuoširdžiai stengtis dirbti savo darbą, kalbėtis, diskutuoti, ieškoti sprendimų ir veikti tik dėl savo miesto gerovės. Aš pats atėjau tam, kad galėčiau prisidėti prie geresnio Kauno kūrimo. Tikiu Kauno miesto galimybėmis, aš čia gyvenu ir tuo didžiuojuosi bei noriu, kad bundantis miestas suteiktų vis daugiau džiaugsmo čia gyvenantiems kauniečiams.
Kaip įsivaizduojate bundantį Kauną?
Miesto pabudimas – tai naujas impulsas ir nauji kauniečių siekiai. Jeigu miestas nesvajoja – jis užsnūsta vietoje. Panašiai dabar jaučiasi Kaunas, kuris metai iš metų sprendžia vis tas pačias ūkines problemas ir, tarsi, nedrįsta imtis ryžtingesnių siekių. Esu įsitikinęs, kad Kaunas turi labai daug neišnaudoto parako, kuriam uždegti reikia tik vienijančios lyderystės. Kadangi esu kultūros žmogus, galiu pateikti pavyzdį iš šios srities. Galime skaičiuoti dešimtis kultūros įstaigų, festivalių, organizacijų, kolektyvų ar pavienių kūrybininkų, kurių darbai įprasmina miesto identitetą. Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ pasiūlė siekti Europos kultūros sostinės vardo. Dabar ši idėja skamba labai optimistiškai, bet jeigu visi kartu susitelktume, galėtume atversti naują ir labai prasmingą miesto kultūros puslapį.
