Energetikos sektoriuje vyrauja visiškas teisinis nihilizmas. Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas uždarytas, nepasirūpinus šiam uždarymui skirtomis Europos Sąjungos (ES) lėšomis, nebuvo priimtas specialus įstatymas, nors pirmajam blokui toks įstatymas buvo priimtas. Ar tai nesudarys labai rimtų problemų ES finansavimui gauti?
2012 m. baigia galioti 2007 m. socialdemokratų vyriausybės priimta Energetikos strategija. Naujoji energetikos strategija nepatvirtinta.
Visagino atominės elektrinės įmonė sukurta be jokios teisinės bazės. Nebuvo jokios diskusijos nei su visuomene, nei Seime, viskas slepiama po didžiausios paslapties šydu. Neaiški nei būsimos kilovatvalandės kaina, nei Lietuvos bei partnerių finansiniai įsipareigojimai, nei paskolos palūkanos. Nėra įstatymo dėl naujosios atominės elektrinės, neaiškūs ir Vyriausybės sprendimai, kurie užguls būsimųjų vyriausybių pečius. Kas už tai atsakingas?
Konservatoriai paniškai vengia derybų su Rusija, nors ši šalis yra pagrindinė energetinių išteklių tiekėja. Energetikos srityje jokių kontaktų, derybų ir susitikimų pakankamai aukštame lygmenyje nebuvo, nors iš Rusijos perkame daugiau kaip 60 proc. visos elektros energijos.
Dujų sektoriuje susitikimas su „Gazprom“ vadovybe įvyko tik šiai primygtinai to siekiant. Nei dėl kainų, nei kitų ginčytinų problemų derybos nevyko. Beje A.Kubiliui nederėtų prisiimti svetimų nuopelnų dėl pigesnių dujų „Achemai“...
Šis neveiklumas darosi visiškai nejuokingas. Pasekmės Lietuvai dėl nuolat brangstančių dujų – tiesiog apverktinos. Pensininkai ir mažai uždirbantys žmonės jau nebegali sumokėti šildymo sąskaitų, jaunos šeimos emigruoja. Nuolat brangstančio dujos sukelia ne tik šildymo kainas, bet ir pabrangina maisto produktų bei paslaugų kainas, augina infliaciją. Lietuva tampa per brangi šalis gyventi.
Santykius energetikos srityje sugebėta sugadinti ne tik su Rusija, bet ir su artimiausiais kaimynais: Lenkija ir Latvija. Latviai blokavo ES pasiūlymą dėl sinchroninio Baltijos šalių prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų, o Lenkija sustabdė savo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte, išreiškė abejones dėl Lietuvos – Lenkijos dujotiekio ateities.
Ironiškai skamba konservatorių deklaruojama energetinė nepriklausomybė, kai Vyriausybei teks patenkinti „Nukem“ reikalavimus ir sumokėti šiai Rusijos kapitalo bendrovei 72 mln. eurų iš 2007-2013 m. ES biudžete IAE uždarymui numatytų asignavimų. Dar prieš metus suma galėjo būti 20 mln. eurų mažesnė, tuo tarpu projekto rangovai reikalauja padengti nuostolius, kurie neva susidarė dėl gausybės Lietuvoje patiriamų biurokratinių kliūčių... Atsakingų už tokią situaciją, kaip visada, nebus?
Apie Energetikos ministro vadovavimo „gebėjimus“ skaičiai byloja patys už save. Energetikos sektoriuje, kurio stabiliam veikimui ypatingai svarbi specialistų kompetencija, kadrų, o taip pat ir vadovybės kaita, deja, yra milžiniška. Per 3,5 metų, kai valdo ši konservatorių vadovaujama dauguma, energetikos sektoriuje pasikeitė trys Ignalinos atominės elektrinės direktoriai, du Lietuvos Energijos direktoriai, du Elektrėnų elektrinės direktoriai ir du Energetikos ministerijos viceministrai. Kokios šios kaitos priežastys? Ar skirti nekompetentingi ir nesąžiningi vadovai, ar jie nepakluso Energetikos ministro diktatui ir atsisakė aklai vykdyti įsakymus? Iš tikrųjų permainų koalicija, tik vadovų kaita nepigiai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Kas atsakingas už buvusiam Ignalinos atominės elektrinės vadovui Osvaldui Čiukčiui išmokėtą kompensaciją? Sudaryta taikos sutartis leidžia įtarti, kad Energetikos ministerija, atleisdama šį vadovą, buvo neteisi.
Netikiu konservatorių energetinės nepriklausomybės deklaracijomis. Tai nėra nuoširdu. Kodėl 2012 m. valstybės biudžete nėra nė vieno lito, skirto savivaldybių biokuro katilinėms? Juk biokuro ruošimas – tai naujos darbo vietos Lietuvos žmonėms, tai mažesnis dujų ir elektros energijos importas iš Rusijos, tai trečdaliu pigesnis šildymas. Kodėl per 3,5 metų konservatorių valdymo laikotarpį renovuotas tik vienas daugiabutis namas? Juk renovacija – tai energijos taupymas, tai mažesnis dujų importas iš Rusijos, pigesnės šildymo kainos.
Deja, energetinė nepriklausomybė konservatorių retorikoje – tai tik masalas patikliems rinkėjams, veiklos imitacija ir visiškas negebėjimas tarnauti piliečiams.
Seimo narė Birutė Vėsaitė
