Lenkijos prezidentas Bronislawas Komarowskis teigia buvęs, esąs ir liksiąs už tai, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas būtų stiprinamas, tačiau ne bet kuria kaina. Tai jis patvirtino kalbėdamas Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita".
„Mano požiūrį į šią problemą apsprendžia ne tik faktas, kad jaučiu Lietuvai sentimentus bei simpatijas (mano giminė gyveno Lietuvoje beveik tris šimtus metų), bet labiau tai, kad toks požiūris atitinka Lenkijos interesus. Galiu įrodyti, kad šį požiūrį skelbiau dar karinės padėties metu, bendradarbiaudamas pogrindiniame leidinyje „ABC Adriatyk, Bałtyk, Morze Czarne" (“ABC Adriatika, Baltija, Juodoji jūra" - „Balsas.lt"). Jis buvo, be kita ko, skirtas bendrai šio regiono tautų kovai prieš komunizmą", - sakė B. Komarowskis.
Lenkijos valstybės vadovas kartu pabrėžė, kad politika negali remtis vien sentimentais. “Sentimentai, žinoma, gali padėti, tačiau negali tapti valstybės politikos pagrindu. Todėl, kaip šalis, suinteresuota gerai sugyventi su lietuvių kaimynais, prisimename apie esminius lenkų mažumai klausimus Vilniaus krašte", - aiškino prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva neįvykdė dalies įsipareigojimų, suguldytų į popierių 1994 metų Lietuvos-Lenkijos memorandume. Tokiomis problemomis B. Komarowskis vėl įvardino lenkiškų pavardžių rašybos klausimą, teisę dubliuoti vietovardžių iškabas kompaktiškai lenkų gyvenamose teritorijose ir nuosavybės grąžinimą, kur lenkams, esą, irgi išskirtinai nesiseka.
Vilniuje, anot prezidento, esą, forsuojamas švietimo įstatymo pataisų priėmimas, kuris kelia grėsmę lenkiškoms mokykloms. „Trečiadienį lankiausi lenkiškoje mokykloje Maišiagaloje prie Vilniaus. Šalia jos pastatyta nauja lietuvių mokykla, kuri, anot kalbų, turi sudaryti konkurenciją. Pabrėžiu, kad pas mus, pavyzdžiui, lietuvių gyvenamame Punske, neateitų niekam į galvą kažko panašaus daryti“, - sakė B. Komarowskis.
Anot B. Komarowskio, jis neketina reikalauti, kad lietuviai tautinių mažumų klausimus spręstų taip pat, kaip Lenkija. „Rodyti save pavyzdžiu nėra sunku. Niekas to nemėgsta. Visgi verta, kartu su lietuviais, plačiai išanalizuoti politikos modelius, taikomus tautinėms mažumoms“, - mano kaimynų lyderis, kuris kartu pabrėžia, jog Lietuvos atstovai galėtų susipažinti, kaip tvarkomi baltarusių ar ukrainiečių mažumos reikalai Lankijoje.
Paklaustas, kaip į jo iškeltas problemas reagavo Lietuvos vadovai, B. Komarowskis tikino, kad dažniausiai jie apeliuoja į vidaus padėtį. „Realus jėgų išsidėstymas toje šalyje yra toks, kad už lyderių nugarų veikia grupuotės, kurios aiškiai nepakančiai nusiteikusios lenkų mažumos atžvilgiu. Tai dažna problema, kuri būdinga ne tik Lietuvai. Daugelyje šalių mažumų klausimas kelia dideles emocijas. Tai ir yra nuosaikių, atsakingų politikų atsakomybė – pažaboti radikalias jėgas“, - sakė jis.
Visgi, pasak lenkų lyderio, net ir neužmerkiant akių į nevykdomus įsipareigojimus, negalima net galvoti apie svarbių abiems šalims bendradarbiavimo sričių įšaldymą.
„Kodėl, visgi, lietuviai taip bijo lenkų?“, - klausė žurnalistas. B. Komarowskio paaiškinimas buvo toks: „Lietuvių tautinis judėjimas antroje XIX amžiaus pusėje kilo oponuojant lenkų dominavimui, lenkų įtakai Lietuvoje. Tai buvo priešinimasis lenkų kultūrai, lenkų visuomeninei ir valstybinei pozicijai. To rezultatas – mūsų tautų kova už nepriklausomybę 1918 metais buvo tarsi kova tarpusavyje. Abi jaunos valstybės susikivirčijo dėl Vilniaus. Šis konfliktas iki pat šių dienų paliko gilius kompleksus abejose sienos pusėse.“
Lenkijos vadovas pabrėžė bendros pergalės prie komunizmą svarbą, bendrą narystę NATO ir Europos Sąjungoje ir teigė, kad ateitis turi būti svarbesnė už praeities kompleksus. Jis pripažino, kad Lietuvos nepriklausomybės siekius, žlungant Sovietų Sąjungai, dalis lenkų Lietuvoje priėmė įtariai, nors dalis ir parėmė. Anot jo, tai buvo tiesiog baimė, kad gali įsivyrauti lietuvių nacionalizmas.
