Per devynis šių metų mėnesius šalies keliuose sumažėjo avaringumas, mažiau žuvo ir sužeista žmonių.
Avaringumas šiais metais, Susisiekimo ministerijos duomenimis, sumažėjo septyniuose iš dešimties Lietuvos regionų. Eismo įvykių daugėjo tik Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Mažiausiai nelaimių, kuriose nukentėjo žmonės, būta Utenos ir Tauragės apskrityse.
Šviesus paros metas vis trumpėja, tad patariama kelyje ypač atidiems būti pėstiesiems ir dviratininkams. Per devynis šių metų mėnesius, kaip ir pernai atitinkamu metu, žuvo 17 dviratininkų – ir beveik ketvirtadalis jų žuvo tamsiu paros metu.
Pėsčiųjų, žuvusių tamsoje, kasmet mažėja. Ministerijos pateikiamoje statistikoje per pirmuosius tris metų ketvirčius 2009 metais tamsiu paros metu žuvo 76 procentai visų žuvusių pėsčiųjų, pernai – 53 procentai, šiemet – 46 procentai. Vis dėlto šiemet iš viso žuvo trimis pėsčiaisiais daugiau nei pernai.
Avarijų mažiau, girtų daugiau
Praėję metai Panevėžio apskričiai eismo įvykių atžvilgiu nebuvo sėkmingi. Nors visoje Lietuvoje avaringumas mažėjo, tačiau Panevėžio regione jis buvo pakilęs, palygti su 2009-aisiais.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas sako, kad užpernai avaringumas regione buvo gerokai sumažėjęs, tad, jo manymu, pernai avaringumo kreivė buvo panaši kaip ir ankstesniais metais.
Šiemet apskrityje įskaitinių avarijų sumažėjo kiek daugiau nei 11 procentų, o žuvusiųjų nuo 26 iki 17. Šiemet girti vairuotojai avarijų padarė mažiau, tačiau neblaivių vairuotojų nustatyta daugiau. V. Mačėnas teigė negalintis pasakyti, kas tai lėmė – tikėtina, jog ir pareigūnai aktyviau dirbo ir gaudė neblaivius vairuotojus, ir daugiau žmonių drįso girti sėsti prie vairo.
Pasak Kelių policijos biuro viršininko, avaringumą mažina kompleksas įvairių priemonių, tačiau avarijoms įtakos turi ir faktoriai, kurių paveikti nelabai galima: oro sąlygos, neatidumas ir pan. Tokius veiksnius V. Mačėnas vadina atsitiktinumais. „Sutapimai davė ir duos savo rezultatus“, – įsitikinęs pareigūnas. Tačiau jis vis dėlto mano, kad tam tikros priemonės – perėjų apšvietimas, geresnis eismo organizavimas ir kitos panašios priemonės – mažina tokių sutapimų tikimybę.
Stabdys – pinigai
Kiekvienais metais mieste atliekami vienokie ar kitokie darbai saugesniam eismui užtikrinti, tačiau jų mastai labai priklauso nuo Savivaldybės turimų pinigų. Pavyzdžiui, šiemet buvo įrengta saugumo salelių – paskutinė tokia atsirado prie „Rimi“ prekybos centro netoli įvažiavimo į žemdirbių turgų, vietoje, kur yra žuvęs žmogus, būta sužalotųjų per avarijas. Kelių policijos biuro viršininko teigimu, reikėtų įrengti saugumo saleles ir kiekvienoje perėjoje Klaipėdos gatvėje bent iki J. Tilvyčio gatvės. Ši gatvė yra judri ir ne visada saugu ją pereiti.
„Yra daugiau bėdų, apie kurias Savivaldybė žino, tik neturi pinigų joms visoms išspręsti“, – sako V. Mačėnas.
Kai kuriose miesto vietose reikia įrengti žiedus, atitvarus, apšviesti pačias perėjas ne vien bendru apšvietimu. Pasak Kelių policijos biuro viršininko, plačioje Pramonės gatvėje įrengti atitvarus tarp eismo juostų siūloma jau senokai. Gatvė gana ilga, plati, automobiliams yra kur įsibėgėti, tad ne vienas jų buvo išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą. Deja, atitvarams vis neatsiranda pinigų. Pareigūnai ne kartą yra sakę miesto Savivaldybei, kad reikėtų rekonstruoti didžiulę Parko ir Nemuno gatvių sankryžą. Ją reikėtų arba pertvarkyti į kitokią, arba įrengti žiedą, tačiau ir čia reikalingos nemažos lėšos.
Aplinkkelis vis dar kelia pavojų
Panevėžio rajone situacija šiemet pagerėjo – čia įskaitinių eismo įvykių sumažėjo 22 procentais. Bene avaringiausias eismo ruožas pernai buvo aplinkkelis. Šiemet avarijų jame būta mažiau.
Tačiau nors imtasi įvairių priemonių mažinti avaringumą, aplinkkelį reikia iš esmės pertvarkyti. Pasak V. Mačėno, sankryža su keliu į Pušalotą yra labai pavojinga, ir kol ten nebus žiedo, manoma, bus didelė rimtų avarijų tikimybė – automobilių srautai čia didžiuliai.
Aplinkkelyje 2005–2010 metais įvyko 38 avarijos, jų metu žuvo 18 žmonių, 59 buvo sužeisti. Vien pernai per devynis mėnesius keturiose avarijose žuvo 5 žmonės. Trys šios avarijos įvyko liepos mėnesį.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pernai buvo atvykęs į Panevėžio rajoną ir kalbėjo apie naują kelio modelį. Žadėta investuoti ne į įprastinį keturių eismo juostų kelią, bet į Lietuvoje dar naują, o Skandinavijos šalyse dažnai taikomą 2+1 tipo kelią – vadinamąjį reversinį. Tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos važiuoti viena kryptimi ir viena juosta kita, o transporto srautai atskiriami maždaug kas 2 km, keičiant važiavimo viena kryptimi juostų skaičių. Taip panaikinama transporto priemonių priešpriešinio susidūrimo galimybė, sumažėja eismo įvykių tikimybė. Eismo juostas planuota atskirti naudojant barjerinius atitvarus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius „Panevėžio balsui“ sakė, kad šis projektas bus įgyvendintas – niekas nesikeičia. Šiuo metu jau paskelbtas konkursas. Bus du etapai – galimybių studijos ir techninio projekto atlikimas. Pasak P. Tekoriaus, projektą norima įgyvendinti pasinaudojus Europos Sąjungos parama, tačiau jei nepavyktų, neatmetama galimybė panaudoti kitą variantą – privataus ir viešo sektoriaus partnerystės principą.
Manoma, kad realūs aplinkkelio rekonstrukcijos darbai, gavus europinę paramą, būtų pradėti jau 2013 metų pabaigoje.
Daiva SAVICKIENĖ
