Vieniems automobilis – galimybė nusigauti iš taško A į tašką B, kitiems – įvaizdžio formuotojas ar asmeninės laisvės atributas, tretiems – darbo priemonė. Tačiau neatsakingas naudojimasis transporto priemonėmis daro neatitaisomą žalą klimato kaitai – automobilių išmetamos dujos sukelia šiltnamio efektą ir kitaip teršia aplinką.
Kiekybė ar kokybė?
Dažnas vaizdelis praėjus pro gyvenamąjį rajoną – kelios išrikiuotos mašinos viename nuosavame kieme arba pilnutėliai užpildyti daugiabučių namų kiemai. Tai puikiai paaiškina pateikiamą statistiką – anot jos vienam Lietuvos gyventojui atitenka po 1,5 mašinos – būtent tokią informaciją pateikia Oficialiosios statistikos portalas. Todėl verta susimąstyti, ar, pavyzdžiui, trijų asmenų šeimai reikia daugiau nei vieno automobilio. Be to, naujesni automobiliai dažniausiai yra draugiškesni aplinkai.
„Kuo didesnis automobilio amžius ir nuvažiuotų kilometrų skaičius, tuo jo išmetamose dujose daugiau kenksmingų medžiagų. Jų daugėja senstant automobilio varikliui ir dujų išmetimo sistemai. Be to, dėl sudilusių ir nuo amžiaus sutrūkinėjusių plastikinių ir guminių dalių ima sunktis ar garuoti automobilyje esantys skysčiai, kurių skirtingų gali būti daugiau dešimties (degalai, variklio alyva, pavarų dėžės alyva ir kt.)”, – teigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Taigi, gal derėtų apsvarstyti poros senesnių transporto priemonių iškeitimą į vieną naują, bet mažiau teršiančią aplinką?
Kodėl geriau keliauti drauge?
Galbūt sužinoję, jog transporto priemonių dėka naikinami derlingos žemės plotai, apsvarstytumėte galimybę į darbą keliauti bendru automobiliu drauge su kolegomis arba vežant vaikus į mokyklą prigriebti ir kaimynų atžalas? Smagi bendradarbių ar bendramokslių kompanija galėtų sumažinti kiekvienam atsakingam piliečiui šiurpą keliančius padarinius. Plečiant transporto infrastruktūrą ant mūsų pečių krenta dirvožemio erozijos problema, kurią sukelia augalijos sluoksnio šalinimas. Be to, ir patys automobiliai teršia dirvožemį: naftos produktai, taip pat sunkieji metalai, kurie iš dirvožemio pasišalina itin lėtai ir sunkiai, o nuo to, žinoma, stipriai kenčia augalija ir mikroorganizmai.
Piko meto džiaugsmas – automobilių grūstys
Viena iš priežasčių, kodėl didmiesčių oro tarša kur kas didesnė, nei mažų miestelių – transporto kamščiai. Apie jų keliamą pavojų antrino ir K. Trečiokas: „Nors kamštyje automobiliai rieda lėtai, ir galima daryti prielaidą, kad nuo žemės dėl to pakeliama mažiau kietųjų dalelių, tačiau kartu sudeginama daug daugiau degalų, nei tuo atveju, kai tas pats atstumas nuvažiuojamas be kliūčių, dėl to didmiesčiuose, be abejo, padidėja tos smogo sudedamosios dalys, kurios į orą patenka per automobilio išmetamąjį vamzdį – anglies monoksidas, angliavandenilis, azoto oksidai, benzoapirenas, ozonas.“ Todėl jei darbą pradedate ir baigiate piko metu, galima pagalvoti apie automobilio alternatyvas: ėjimą pėsčiomis, dviratį, o esant tolimesniam atstumui – viešąjį transportą. Tai – laikas, kai nuosavas automobilis reiškia ne patogumą ir greitį, o ilgą stovėjimą grūstyje, kai už automobilius greičiau juda net romantiškai pasivaikščioti išėjusi porelė. Dvi blogybės viename – jūsų laiko švaistymas ir klimato kaita yra pakankama priežastis ieškoti problemos sprendimo būdų.
