Policijos suvestinėse pastaruoju metu nuolat mirga pranešimai apie automobilių gaisrus. Liepsnoja ir nauji, ir seni nevažinėjantys automobiliai. Gal tai naujas būdas pasipelnyti, o galbūt vis labiau populiarėjanti keršto forma?
Anot Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovo Vlado Rakštelio, šiemet iki rugsėjo 14 dienos jau užregistruoti 200 lengvųjų transporto priemonių gaisrų atvejai (pernai per visus metus – 225). Dažniausios gaisrų priežastys būna automobilio elektros instaliacijos ar kuro sistemos gedimai, taip pat neatsargus žmogaus elgesys.
Tačiau šiemet žymiai padaugėjo automobilių padegimo atvejų – jau 51, o pernai per visus metus – 30.
Patiko žiūrėti į liepsną...
“Ištirti automobilio padegimą ir nustatyti padegėją iš tiesų yra labai sudėtinga”, – atskleidė Kauno miesto Dainavos policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Algis Mekionis. Pasak jo, tokiais atvejais naudingiausia yra įvykio liudytojų pateikiama informacija, tačiau kadangi automobiliai dažniausiai padegami tamsiu paros metu – liudytojų ne visada atsiranda.
Kaip tik šiuo metu Dainavos policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 4 automobilių tyčinio padegimo. Sulaikytas to paties rajono jaunuolis, jam skirta psichiatrinė ekspertizė. Vaikinas pleškino mašinas nesirinkdamas nei markės, nei pagaminimo metų. “Sveikas žmogus neina ir nepadeginėja svetimų automobilių tiesiog dėl to, kad jam gražu pažiūrėti į ugnį. Tuo tarpu įtariamasis net nesivargindavo paėjėti kur nors tolėliau – degiu skysčiu automobilius apipildavo ir padegdavo tame pačiame ar gretimame kieme”, – pasakojo A. Mekionis. Padeginėtojas buvo sulaikytas padedant aplinkinių namų gyventojams – jie įsidėmėjo įtartiną asmenį, besitrinantį aplink kieme stovinčias mašinas.
Dar vienas padegėjas jau sulaukė bausmės. Septyniolikmetis Kauno rajono Vilkijos miestelio gyventojas padegė maždaug 20 000 litų kainuojantį automoblį “Audi A8”. Teisme vaikinas, kaltintas turto sunaikinimu visuomenei pavojingu būdu, paaiškino, jog mašiną padegė todėl, kad jos savininkas... per daug “vaidino” ir didžiavosi savo automobiliu. Už tai “svieto lygintojui” teismas skyrė 2 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Be to, vaikinas turės atlyginti savininkui ne tik sudegintos mašinos nuostolius, bet ir moralinę žalą – 10 000 litų.
Jeigu padegė – turi žinoti, už ką
“Automobiliai dega ne tik dėl gedimų, bet ir iš keršto. Yra pasitaikę atvejų, kai žmogus, apdraudęs automobilį, pats jį padega, tikėdamasis prasimanyti pinigų. Tačiau tokie atvejai nėra dažni ir negaliu pasakyti, kad jų labai padaugėjo. Šiaip ar taip, jeigu tavo atomobilis buvo padegtas – turi žinoti, už ką”, – teigė Kauno Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis. Per pastaruosius 8 mėnesius komisariate užfiksuoti 4 padegimo atvejai.
“Dažnai automobilio padegimo tyrimą apsunkina patys žmonės. Kai pareigūnai teiraujasi, kas ir už ką galėjo jiems keršyti, savininkas dažniausiai atsako: “Nieko nežinau, nieko neįtariu”. Bet taip juk nebūna”, – įsitikinęs pareigūnas. Anot R. Abugelio, tikimybė, kad automobilis bus padegtas tiesiog šiaip sau ar sumaišytas su kito asmens, kuriam buvo keršijama – viena iš milijono.
“Gaisras dažniausiai sunaikina visus pėdsakus. Niekas nebūna matęs įvykio, o pats savininkas irgi nieko nežino. Tai kaip policijai nustatyti padegėją?” – retoriškai klausė R. Abugelis. Komisariato viršininkas juokdamasis prisipažino, kad ir pareigūnai, aiškindamiesi tokius nusikaltimus, kartais praranda kantrybę: “Pasiūlome sudeginto automobilio savininkui paklausti žmonos – gal ji žino, kas ir už ką keršija jos sutuoktiniui”.
Savo automobilių nepadeginėja
Automobilio gaisro atveju nuostoliai dažniausiai būna lygūs jo vertei – kadangi lengvasis automobilis sudega maždaug per 10 minučių, remontuoti dažniausiai nebebūna ko.
Draudimo bendrovės “If” žalų centro vadovas Audrius Smaliukas sakė, jog per šiuos metus bendrovėje užfiksuoti 6 automobilių gaisrai. Iš jų tik vieną kartą ekspertai suabejojo, ar tai nebuvo tyčinis paties savininko padegimas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobilis užsidegė nuo per paliktą neuždarytą langą įmestos nuorūkos.
“Visi sudegę automobiliai buvo maždaug iki 20 000 litų vertės – tai yra vidutines pajamas gaunančių gyventojų transporto priemonės, – sakė A. Smaliukas. – Gaisro atveju savininkui, apdraudusiam savo automobilį pilnu kasko draudimu, išmokamas skirtumas tarp pradinės automobilio vertės ir jo liekanų po gaisro. Dažnai sudegusio automobilio būna nebeįmanoma suremontuoti, tad jeigu išlaidos viršija šį skirtumą, savininkui išmokama visa automobilio vertės suma. Daugiausiai – 99 000 litų – šiemet buvo sumokėta sudegusiam naujo BMW markės automobilio savininkui”.
A. Smaliukas atskleidė, jog žmonės savo automobilį gali apdrausti ir vadinamuoju „mini paketu“ – nuo gaisro, vagystės ir stichinių nelaimių. Tokį draudimo būdą dažniausiai renkasi žmonės, kurie per žiemą automobilį laiko garaže ir juo nevažinėja. “Vien tik nuo gaisro automobilio drausti dar neteko. Iš karto kiltų klausimas, kodėl žmogus nori būtent tokio draudimo, ar tik jis neturi negerų ketinimų”, – šypsojosi pašnekovas.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
