Iš tikinčiųjų gausiai renkami litai bažnyčių nepavertė turtingesnėmis, rašo „Klaipėda“.
Pasak dienraščio, aukų rinkimas bažnyčiose tapo dažnesnis ir įkyresnis.
Be aukojimo neišsiverčiama ne tik per didžiausius žmogaus gyvenimo įvykius - vestuves, krikštynas ar laidotuves, bet ir paprastą sekmadienį. Netgi gimė posakis, kad mišios čia yra dar vienas spektaklis, už kurį reikia susimokėti.
Kiekvienų pamaldų metu susirinkusią minią prašukuoja bent trys patarnautojai su aukai tiesiamais krepšeliais. Kai visi aplink meta į krepšelį litų, bent kiek tikintis žmogus nė nesusimąstęs atveria piniginę.
Todėl tikinčiųjų sumesti šlamantieji ir žvangantieji krepšelius užpildo iki pat viršaus.
Vien Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje per mėnesį žmonių suaukoti pinigai siekia apie 8 tūkst. litų.
Mėnesį, kai būna didžioji religinė šventė - Velykos, aukų suma šokteli beveik dvigubai.
Per kiekvienas mišias kunigai primena, kad žmonės gali pervesti ir 2 proc. iš atlyginimo valstybei sumokamų mokesčių.
Pernai Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai tokiu būdu suaukota 17 tūkst. litų.
Tačiau niekas nenutuokia, kur yra panaudojamos iš tikinčiųjų surinktos milžiniškos pinigų sumos.
Katalikų bažnyčia yra vienintelė iš devynių Lietuvoje oficialiai pripažįstamų religijų, nemokanti beveik jokių mokesčių valstybei. Todėl išvengia ir pareigūnų kontrolės.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Edita Cibienė teigė, kad Katalikų bažnyčia mokesčių neprivalo mokėti nei už nekilnojamąjį turtą, nei už žemės sklypus.
Mokesčiai nėra imami ir iš kunigų bei kitų bažnyčios patarnautojų atlyginimų.
Bažnyčia bei kitos religinės bendruomenės yra atleidžiamos nuo mokėjimų valstybei už anonimiškai gautą paramą - tai yra rinkliavų metu surenkamas aukas, taip pat aukas, gaunamas užperkant mišias bei aukojant bažnyčiai už kunigų suteiktas paslaugas krikštijant, laidojant ar tuokiant, rašo „Klaipėda“.
