Aukštojo mokslo sistema ruošiama dar vienai pertvarkai. Nors valdžios vyrai jau regi gražias „revoliucinės“ reformos vizijas ir studijų kokybės pagerėjimą, akademinės bendruomenės atstovai siūlomus pakeitimus komentuoja atsargiai ir linkę palaukti baigto projekto.
Finansuojamųjų mažės
Vakar Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamoms Mokslo ir studijų įstatymo projekto pataisoms, numatančioms studijų finansavimo tvarkos pakeitimus ir studijų krepšelio įvedimą. Numatyta, kad įvedus studijų krepšelio principą sumažės valstybės finansuojamų vietų skaičius. Taip pat nebeliks iš dalies valstybės finansuojamų studijų, tačiau žadama, kad aukštojo mokslo prieinamumas dėl to nenukentės, nes bus sukurta sistema, leisianti studentams pasiskolinti, rašo „Respublika“.
Tam, kad reforma prasidėtų jau nuo kitų mokslo metų, atitinkamiems įstatymų pakeitimams iki kovo 1 d. turi pritarti Seimas. Studentams speciali paskolų sistema turėtų pradėti veikti nuo liepos 1 d.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad prie naujos studijų finansavimo sistemos bus pereinama laipsniškai. Visiškai prie studijų krepšelio principu pagrįsto finansavimo bus pereita per ketverius metus. Naujovės nebus taikomos dabartiniams studentams.
Studijų krepšeliams šių metų biudžete Vyriausybė jau yra numačiusi skirti 51 mln. litų, o tai yra 30 proc. didesnė suma studijoms finansuoti, nei buvo skirta šių mokslo metų pradžioje. Lėšos bus išskirstytos į 6 skirtingas studijų kryptis, tokias kaip humanitariniai, tikslieji socialiniai mokslai, menai.
Kadangi valstybė planuoja dengti 100 proc. vieno asmens studijų kainą, o ne 47 proc., kaip yra dabar, tai finansuojamų studijų vietų sumažės.
Tačiau kiek, kol kas neaišku. G. Steponavičiaus teigimu, tai priklausys nuo studijų krepšelio metodikos, kuri šiuo metu yra rengiama. Taip pat ketinama nustatyti maksimalią studijų krepšelio principu finansuojamų studijų kainą, o studijų kainą mokamoje vietoje universitetams bus leista nusistatyti patiems.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad studijų krepšelį valstybė skirs geriausiai mokyklas baigusiems abiturientams. Jis bus skiriamas visam studijų laikotarpiui. Jei valstybės finansuojamą studijų krepšelį turintis studentas iškris iš aukštosios mokyklos, jis bus perleidžiamas už savo studijas iki tol mokėjusiam studentui. Visiškai studijos bus kompensuojamos ir iki 10 proc. geriausiai studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose studijų vietose.
Vers konkuruoti
Švietimo ir mokslo ministras blefu pavadino pranešimus, kad studijų kaina per metus gali siekti iki 40 tūkst. litų. Pasak ministro, universitetų konkurencija skatins kainas mažinti, o ne didinti.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, universitetų gyvenime atsiras daug pasitempti skatinsiančios konkurencijos. Aukštosios mokyklos varžysis, į kurią iš jų atkeliaus studentas su krepšeliu, be to, joms bus suteikta daugiau autonomijos.
„Visiškai akivaizdu, kad konkurencinėje kovoje būna laimintys ir nelaimintys. Nelaiminčios aukštosios mokyklos turi galvoti apie savo ateitį“, - sakė A. Kubilius.
Pasigenda konkretumo
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė neskubėjo džiaugtis siūlomomis įstatymo pataisomis, o reformos naudą, anot jos, bus galima vertinti paaiškėjus studijų krepšelio metodikai. Iki tol, pasak I. Vareikytės, darbo grupės laukia dar daug darbo.
„Manau, kalbama tik apie du žodžius – „studijų krepšelis“, lyg jis būtų koks stebuklingas receptas, kuris viską išspręs“, - sakė I. Vareikytė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius taip pat negalėjo pasakyti, ko siūlomame įstatymo projekte yra daugiau - pliusų ar minusų. Kaip didžiausią pliusą rektorius nurodė atsirasiančią konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, tačiau, anot jo, keistai atrodo, kad dėl valstybės finansavimo varžysis ir privačios mokyklos.
„Dar daug yra neaiškių dalykų, kol kas viskas tik idėja. Sudėtinga bus padaryti, kad viskas sklandžiai suktųsi ir duotų norimus rezultatus“, - sakė R. Ginevičius.
„Krepšelių patirties mes turime ir vidurinėse mokyklose, kur ne viskas buvo gražu. Mokinys reiškia pinigus, todėl kai kurios mokyklos pradėjo juos vilioti mažindamos reikalavimus. Kad tik kai kurios aukštosios mokyklos nenueitų tuo keliu“, - pavojus įžvelgė VDU rektorius.
Arturas Paknys
