Mano labai subjektyvia ir galbūt neteisinga nuomone, Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkas Gintaras Kryževičius apsimeta kvailiu, neleistinai politikuoja ir nevykusiai mėgina išsiskalbti savo supelijusią togą.
Taip kalbėjo AT vadovas ir kalbėjo visiškas nesąmones. Istorijoje, su kuria siejama N. Venckienė, jo garbstoma sistema pasirodė blogai – visai nesvarbu, kuri pusė būtų palaikoma.
Ko verta teisinė sistema, jei nesugeba kelis metus nieko doro nuveikti vienoje vienintelėje istorijoje, o ir kitose – kaip Eglės Kusaitės ar savo pačios garbės ir orumo bylose – demonstruoja beprotišką uolumą. Ne N. Venckienės dėka keturi iš penkių lietuvių nepasitiki A. Kryževičiaus teismas, tad gerai, kad šis žmogelis bent neprisiekia, kad viskas ūmai imtų ir pasikeistų N. Venckienei dingus nuo žemės paviršiaus.
Paskutinėje “delfio” straipsnio pastraipose irgi įžvelgtina aiškiai politinė deklaracija ir išankstinis nusistatymas, o teksto visuma – politinis išsišokimas.
Kalbėdamas apie politinės sistemos reikalus A. Kryževičius kišasi į politiką, politikuoja ir, mano nuomone, peržengia savo kompetencijos, kurioje ir taip nesusitvarko, ribas. Taigi, mano subjektyvia nuomone, pats G. Kryževičius yra problema, jei netgi ne pati jos esmė.