Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė. Tiesa, kiti įžvelgia, kad politikei koją gali pakišti net jos pačios charakteris.
Be veiklos nesėdės
Nors Grybauskaitė, pagal Lietuvos įstatymus, jau yra pensininkė, kitąmet jai sukaks 63-eji, artimesnių jai politinių jėgų atstovai abejoja, ar politikė leis dienas sudėjusi rankas.
„Ne jos charakteriui dabar daržus pradėt ravėt. Energijos ir jėgų, man atrodo, turi daug, patirties sukauptos tikrai daug“, – TV3 kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius.
Pati prezidentė savo ateities planų nekomentuoja, yra sakiusi, kad viską nuspręs vasarą, kai baigsis kadencija. Tačiau pasaulio žiniasklaidos objektyvai į D. Grybauskaitę pastaruoju metu nukreipti itin dažnai. Štai naujausi vaizdai iš Europos Vadovų Tarybos. Šiltas pasisveikinimas su britų premjere, vėliau, kaip Tarybos atstovė, būtent ji komentuoja „Brexit“ klausimus.
„Ji tikrai patyrusi lyderė, įsitvirtinusi tarp Europos vadovų, ją puikiai pažįsta, ją vertina, manau, niekas jau ir šiandien nepyksta, kai D. Grybauskaitė yra cituojama kaip EVT atstovė po įvairių posėdžių, sprendžiant įvairius klausimus – „Brexit“ ar kitus“, – sakė politologas Linas Kojala.
Todėl esą logiška manyti, kad būtent Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą kitąmet iš lenko Donaldo Tusko gali perimti ne kas kitas, o kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė.
Kiti metai apskritai bus išskirtiniai. Kaip skelbė „Financial Times“, dar niekada vienu metu nebus tiek laisvų europinių postų kaip kitąmet: 2019-aisiais baigsis Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir minėtosios Vadovų Tarybos pirmininkų kadencijos. Tiesa, tam, kad pretenduotų į Europos Komisijos ar Parlamento vadovus, D. Grybauskaitė turėtų eiti į rinkimus, o to ji daryti nežada. Centrinio Banko vadovo posto esą greičiausiai sieks didžiosios šalys. O štai po dešimties metų, praleistų Europos Vadovų Tarybos sudėtyje, D. Grybauskaitei durys į šią instituciją gali ir atsiverti.
„Ji turi puikias galimybes tam ir pasilieka, kiek įmanoma, atviras duris, nesako griežto „ne“. O tai savaime implikuoja, kad tose kalbose, derybose ir būsimuose pasiskirstymuose gali būti įvairių sprendimų“, – svarstė L. Kojala.
Briuselis Grybauskaitei jau gerai pažįstamas, dar prieš tapdama prezidente ji penkerius metus, iki 2009-ųjų, buvo eurokomisarė, atsakinga už finansus.
