Žmonės, atvykę iš užsienio šalių siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Ir būtent čia, Vilniaus migracijos departamente, jie gauna leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jaunuolis iš Pakistano studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, dar puse etato dirba restorane virėju ir savo ateitį jau sieja su Lietuva.
„Dabar reikia jau vyriausio specialisto darbo sutarties. Dirbu puse etato, reikia naujos darbo sutarties. Viskas gerai“, – sako pakistanietis Muhammad Ahmed.
Šiemet leidimus gyventi Lietuvoje gavo jau apie 25 tūkst. užsieniečių: daugiausiai vairuotojai, statybininkai, siuvėjos, mėsininkai. Ypač daug žmonių šiuo metu į mūsų šalį atvyksta dirbti iš Ukrainos ir Baltarusijos.
„Man baigiasi metinė darbo viza ir reikia leidimo gyventi Lietuvoje. Labai sunku užsiregistruoti dėl laiko trūkumo. Dirbu vairuotoju, negaliu nuolat būti Vilniuje, važinėju po Europą“, – pasakoja baltarusis Pavelas.
„50 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Matome tą vis didesnį augimą. Jei pernai pagal profesijas, kurių trūksta daugiausiai, leidimų gyventi išduota 68 proc. nuo visų leidimų, šiemet pagal trūkstamas profesijas atvykstančių dalis yra daugiau nei 75 proc. nuo visų atvykstančių. Labai auga imigracija“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Tačiau darbuotojai, plūstantys iš Rytų, ne tik užpildo tuščias, bet ir jau atima darbo vietas iš lietuvių. Beveik dešimtmetį mažėjęs nedarbo lygis Lietuvoje ima didėti. Ekonomistai perspėja, kad tai labai blogas signalas.
„Dažnu atveju pasitraukiama iš oficialios darbo rinkos, dirbama neoficialiai, verčiamasi nedeklaruojama veikla. Kitas populiarus būdas – emigracija į trečiąsias šalis“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nedarbas Lietuvoje jau viršija ES vidurkį ir yra didžiausias visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Ekonomistai perspėja, kad nerasdami darbo tėvynėje, lietuviai vėl gali pasukti laimės ieškoti vakaruose, o tai Lietuvai nieko gero nežada: toliau didės pajamų nelygybė, socialinė atskirtis.
„Lietuvoje algos labai atsiliko pagal mūsų ekonomikos išsivystymo lygį, lyginant su kitomis šalimis panašaus išsivystymo. Estijoje gerokai didesnės algos, Lenkijoje vis dar didesnės algos, nors ekonomika vienam gyventojui yra silpnesnė“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Daugėjant dirbti atvykusių imigrantų, o kartu ir lietuvių bedarbių, ekonomistai prognozuoja ir lėtesnį algų augimą. Pernai jos didėjo maždaug dešimtadaliu, tuo metu kitąmet prognozuojamas jau perpus mažesnis augimas.
„Bus augimas lėtesnis nei prognozavome anksčiau. Pagrindinės priežastys yra augantis nedarbo lygis netikėtai Lietuvoje ir imigrantų iš trečiųjų šalių srautas pakankamai srautus, kuris kai kuriuose sektoriuose pristabdė darbo užmokesčio augimą“, – mano Ž. Mauricas.
Beje, tebėra ryškūs atlyginimų skirtumai tarp šalies didmiesčių. Štai sostinėje vidutinis atlyginimas siekia 1200 eurų į rankas. Tuo metu Klaipėdoje jis trečdaliu mažesnis. O štai kauniečių algos, anksčiau augusios nežymiai, įgauna panašų pagreitį kaip Vilniuje.
„Atskirtis tarp Vilniaus ir Kauno atlygio išlieka, bet ji mažesnė. Vilniuje augo stabiliai, panašiai kaip pernai, bet Kaune šiek tiek daugiau yra padidėjimas“, – sako „Baltic Salary Survey“ konsultantas Povilas Blusius.
O pasaulyje įsigalint recesijos nuotaikoms, lėtesnis atlyginimų augimas kitąmet prognozuojamas ne tik Lietuvoje, bet visose trijose Baltijos šalyse. Beje, pajusti piniginių storėjimo neleis ir infliacija, kuri prognozuojama 2,5 procento.
