„Mes vienas kitą pažinojome maždaug nuo 1985-1986 metų. Mes buvome to laikmečio žmonės, todėl idėjos ir ideologijos, o taip pat ginčai dėl jų mūsų gyvenime turėjo išskirtinę svarbą, nes tai buvo laikas, kai priimami sprendimai, susiję su mūsų politiniu judėjimu ir valstybės atkūrimu, buvo kur kas didesnės vertės, negu šiandieniniai, todėl tai ir A. Patacko pozicijos vertė buvo neįkainojama. Jis buvo tas, kuris statydavo riboženklius, kuriuos peržengus pats politinis veiksmas nebetektų prasmės, o bet koks veikimas politikoje pavirstų nesuvaldoma superpraktinių sprendimų paieška“, – kalbėjo A. Butkevičius.
„Jis buvo tas žmogus, su kuriuo aš nuolat ginčydavausi. Dažniausiai ginčydavomės dėl politinio veikimo metodų – ar galima vardan tikslo peržengti daugybę moralinių dalykų. Bet aš visada žinojau, kad efektyvumas, kuris man yra lyg tėvas, netenka prasmės ir savo auros, jeigu peržengiami tie „rubežiai“ kuriuos nubrėždavo A. Patackas“, – sakė pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Krašto apsaugos departamento vadovas. – Aš dažniausiai manydavau, kad A. Patacko pozicija neturi jokios praktinės svarbos, bet labai greitai suprasdavau, kad be jo pozicijos praktinė svarba neturi jokios prasmės“.
„Kai ilgai dirbi su žmogumi, kuris turi priešingą nuomonę, negu tavo, bet abu esate to paties organizmo dalys, pats pradedi ieškoti to oponento, nes žinai, kad jeigu jo nebus, tu padarysi kur kas blogiau negu galėtum – žinai, kad veikdamas vienas, neatsižvelgdamas į jo poziciją gali peržengti viską, ką galima peržengti. Suvoki, kad produktyvi veikla, produktyvi kova neįmanoma be paties geriausio oponento, kuris tave augina. Štai kas man buvo A. Patackas“, – sakė jis.
„Tai buvo oponentas, kurio visada gedėsiu ir kurį visada prisiminsiu. Ir kai šįryt sužinojau, kad A. Patacko nebėra, savęs paklausiau: kas tau dabar bus tuo kriterijumi, ar tu sugebėsi savyje sugeneruoti tokią „patackišką“ poziciją, kurios atsiklausi priimdamas sprendimą“, – kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras A. Butkevičius.
Vladas Terleckas: stebėjausi jo valia
„Tai buvo tikras vyras, tikras kovotojas, iki širdies gelmių persisunkęs Lietuvos reikalais. Išskirtinai drąsus. Principo žmogus, kuris niekada neišduos“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas Vladas Terleckas apie amžinybėn išėjusį kolegą Algirdą Patacką.
„Paskutinį sykį su juo bendravau per Kovo 11-ąją, kai šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Jis dalyvavo vėliavos pakėlime. Nors jau sunkiai sirgo, rado valios ir jėgų ateiti. Tai daug apie jį pasako. Pavydėtinas valingumas. Ir knygos pristatyme dalyvavo. Iki paskutiniosios jis dirbo“, – apie Nepriklausomybės akto signatarą, ilgametį Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narį, parlamentarą Algirdą Patacką sakė ekonomistas V. Terleckas.
„Stebėjausi su pasigėrėjimu jo valia ir galvodavau, kaip kitas pasielgtų jo padėtyje. Ar mums rūpėtų rašyti, ar užtektų jėgų ir valios“, – sakė V. Terleckas.
