„Labai didelė dalis jų (migrantų – red.) nėra jokie pabėgėliai – tai yra žmonės, kurie atkeliauja jau iš esamų saugių šalių, kerta kelias paeiliui saugias valstybes Europos Sąjungoje, verždamiesi į Vokietiją, Britaniją, Švediją. Susitarimas dėl pabėgėlių statuso nurodo, jog bėgantis nuo karo turi ieškoti prieglobsčio pirmoje saugioje šalyje. Pavyzdžiui, Turkija yra saugi šalis, ten yra didelės pabėgėlių stovyklos. Jeigu jis iš Turkijos toliau keliauja į Vokietiją, tai nėra pabėgėlis, tai – nelegalus migrantas“, - kalbėjo apžvalgininkas.
Nelegalūs migrantai, ne pabėgėliai
Migrantų filtravimas, mano pašnekovas, reikalingas ir dėl to, kad, anot jo, yra didelė tikimybė, jog tarp jų yra ir musulmonų teroristų. Atlikus filtravimą, pasak A. Bačiulio, tikrus pabėgėlius reikia priimti, o nelegalius migrantus – grąžinti ten, iš kur jie atvyko.
„ Jie atvyko iš saugių valstybių, iš pabėgėlių stovyklų, ir tegu keliauja atgal. Europos Sąjunga gali apmokėti ir padėti Turkijai ar kitoms valstybėms, kurios turi daugiausiai pabėgėlių. Mes galime padėti pinigais, specialistais, jeigu reikia suvaldyti minią, galime padėti viešojo saugumo tarnybos pareigūnams“, - teigė A. Bačiulis.
Teisė virš jautrumo
Pasak jo, didžiosiose Europos valstybėse yra gausu specialistų, kurie daug metų dirba ir filtruoja musulmonų teroristų grupes, tad tai padaryti yra tikrai įmanoma. Anot jo, negali būti kalbos apie tai, kad „nelegalas – įstatymų pažeidėjas – gali gauti teisę gyventi Europos Sąjungoje, naudotis jos išmokomis ir resursais vien todėl, kad kažkam suskaudo širdelę“.
„Negalima dėl paleistos kai kam širdį suspaudusios nuotraukos panaikinti egzistuojantį teisinį reguliavimą. Kalbu apie nuotrauką su paskendusiu vaiku. Tai buvo paprasčiausias nelegalas, kuris neturėjo jokios teisės į pabėgėlio teisę net ir Turkijoje, nes jo gimtame mieste jokių karo veiksmų nėra, jis galėjo laisvai ten nuskristi, kad palaidotų šeimą“, - kalba A. Bačiulis.
Pašnekovas nurodo, kad požiūris į žmogaus gyvybę tose šalyse, iš kurių dabar plūsta migrantai, yra visiškai kitoks nei Europoje. „Mes čia šaukiam, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama. Ten – ar moteris, ar vaikas – vienu daugiau, vienu mažiau“, - sako jis.
Pabėgėliai neturi kitos išeities
Viena iš iniciatyvos „Priimsiu pabėgėlį“ sumanytojų Akvilė Lukošė nurodė, kad į Europą atvykstančių migrantų skaičius tikrai nėra toks didelis, kad būtų nevaldomas, ir mes visi turime solidariai jiems padėti:
„Į Europą žmonės neplūsta taip, kaip plūsta į Turkiją, ten yra du milijonai sirų. Valstybės, kurios supa Siriją, prisiima didžiausią dalį, o į Europą atvyksta nepalyginamai mažiau migrantų“, - teigė ji.
A. Lukošė sako, kad, kalbant apie pabėgėlius, svarbus moralumo ir etinis aspektas. Ji stebisi, kaip galima siūlyti apsukti jų valtis ir pasiųsti juos atgal į tas šalis, iš kurių jie bėga.
„Neįsigilinama, kodėl žmonės lipa į valteles ir desperatiškai bando keliauti. Esmė ta, kad pabėgėliai neturi jokios kitos išeitis, jie negali skristi. Jie oficialiais keliais keliauti negali. Dokumentų sutvarkymas labai stringa, jie negali naudotis saugiais būdais“,- teigė ji.
Aktyvistė pažymi, kad Antrojo pasaulinio karo metu lietuviai taip pat bėgo į Vokietiją, Norvegiją ir kitas šalis, todėl turėtume suprasti, kaip dabar jaučiasi į Europą atvykstantys migrantai.
Prieš mažiau nei savaitę susikūrusi iniciatyva „Priimsiu pabėgėlį“, kaip teigia A. Lukošė, kilo iš žmonių negatyvumo pabėgėlių atžvilgiu, kuris dabar yra kiek nuslūgęs. Anot jos, iniciatyvos paskirtis – būti tarpininkų tarp savanorių, pabėgėlių ir organizacijų.
Šiuo metu Kanadoje gyvenanti neuromokslų doktorantė A. Lukošė teigia pati svarstanti apie galimybę priimti į savo namus gyventi pabėgėlį:
„Priimti pabėgėlį“dar nebūtinai reiškia priimti pas save gyventi. Visgi mes šeimoje šiuo metu tai labai intensyviai aptarinėjame“, - sakė ji.
Pastatyti save į migrantų vietą
Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Justinas Žilinskas tv3.lt nurodė, kad, norint vykdyti ekonominių migrantų ir bėgančiųjų nuo karo atskyrimą, reikia vieningos Europos Sąjungos politikos, kurios šiuo metu nesimato:
„Ateina didžiulė masė pabėgėlių. Norint juos atskirti, norint tą filtravimo procedūrą atlikti, reikia steigti pabėgėlių stovyklas Europos Sąjungos perimetre, bet tam dalykui irgi reikia visuotinai suderėtos politikos. Kol kas jos nesimato“, - pažymėjo jis.
J. Žilinskas pastebi, kad Vokietija siūlo migruojantiems žmonėms labai geras sąlygas, tad nenuostabu, kad migrantai ten ir plūsta, nenorėdami pasilikti pabėgėlių stovyklose. Pasak jo, kiekvienas, vadinantis migrantus „nelegalais“ už tai, kad jie nepasilieka pirmoje saugioje šalyje, pirmiausia pats turėtų save pastatyti į tokių žmonių vietą.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad visose teritorijose, kur vyksta ginkluoti konfliktai, žmogaus gyvybė yra nuvertinama, bet tai, sakė jis, nereiškia, kad ir mes turėtume elgtis taip pat.
„Jeigu mes save vadiname labiausiai išsivysčiusia civilizacija, nešančia šviesą, tokios kalbos yra nepriimtinos. Kiekvienas žmogus yra vertinamas“, - sakė J. Žilinskas.
Lietuvai reikia ruoštis
Teisininkas nurodo, kad Lietuvai dabar svarbiausia pačiai kuo skubiau pasiruošti pabėgėlių integracijai.
„Šiandien pasakė, kad tūkstantis migrantų turėtų atvažiuoti. Manau, šiandien pat protingos galvos turėtų sėsti ir galvoti, kaip išspręsti jų integracijos procesą. Akivaizdu, kad Rukla tam yra tikrai netinkama vieta – ten beveik kalėjimo tipo įstaiga, žmonių daug, problemos prasidės tuoj pat – čia reikia labiausiai koncentruotis“, - sakė J. Žilinskas.
Jis taip pat sveikino iniciatyvą „Priimsiu pabėgėlį“, kuri, anot jo, rodo pilietinį aktyvumą.
Jungtinės Tautos praneša, kad vien per šiuos metus Viduržiemio jūros regioną pasiekė jau daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Dauguma jų atvyko iš karų krečiamų šalių: Sirijos, Afganistano ir Irako. Tai pati didžiausia migracijos problema nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
