Socialinius tinklus pastarosiomis dienomis sudrebino nuotrauka, kurioje matoma katė, ant kurios užmestas tinklas ir kurią spaudžia moters koja. Šis kadras iškart sukėlė dvejopas mintis: moterys žiauriai elgiasi su gyvūnu ir dar tai fotografuoja ar tai „perspausta“, jokio kriminalo neturinti akimirka.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius įkurta Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ vos per kelias dienas tapo žinoma visoje Lietuvoje. Visgi, žinoma ne tik dėl gerų darbų ir pagalbos gyvūnams. Ant tarnybos krito juodas kaltinimų šešėlis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Nors sunku paaiškinti, kodėl ir kaip apskritai minėta nuotrauka buvo padaryta bei išplatinta, aišku viena, kad tyrimas tikrai turės būti atliktas. Juolab, jai pasirodžius socialiniuose tinkluose, ten pat, savo paskyroje ir tarnyba pateikė paaiškinimą.
„Išsiaiškinome, jog nuotrauka padaryta Alytuje, prie daugiabučio Naujojoje gatvėje. Prie šio daugiabučio yra ne mažiau nei 14 kačių, kurių labai nekenčia namo gyventojai. Dauguma kačių varganos būklės. Visos katės bijo žmonių, nes dažnas susitikimas su žmogumi baigiasi spyriu ar šuns užsiundymu.
Nuaras kartu su namo pirmininke ne kartą bandė aiškinti gyventojams apie kačių kastraciją - tačiau niekas nei girdėti nei suprasti nenori, atgal išrėkiamas vienintelis reikalavimas "išnaikinkit, kad čia jų nebūtų!" Mūsų iškabinti bukletai apie humanišką kačių populiacijos mažinimą, kastraciją - buvo apspjaudyti, suplėšyti ir sumindyti....
Aplinka yra nedraugiška, bet nenuleidome rankų ryžomės pradėti kačių sugavimą ir derybas dėl kastruotų kačių grąžinimo, gal žmonės praktiškai įsitikinę kastracijos nauda nusiramins. Nedarant nieko - nukenčia nekalti t.y. ten gyvenančios katės.
Liepos 19 dieną tinklo pagalba sugavome katiną (narvelių negalime naudoti nes juos paprasčiausiai išsprado ir sulaužo). Nuotraukoje matote namo gyventojas, kurios "palaikė" į tinklą patekusią katę, kol atėjo Nuaro darbuotojas nešinas transportavimo nameliu.
Žinome jog nuotrauka sukėlė daug pasipiktinimo viešoje erdvėje, mes nesiimsime nagrinėti, koneveikti ar teisinti tų moterų (nes jau minėjome, kad ten gyventojai kačių nekenčia) įrodinėti užmintas, prispaustas ar peržengtas tas katinas, norime tik informuoti, kad katinas tikrai nenukentėjo.
Bėjus, taip jį pavadinome mes, turi ne vieną randą ant savo kūnelio, blusų, ausų erkių yra labai liesas. Jis šiuo metu gydomas ir ruošiamas kastracijai. Tame kieme yra likę dar apie 14 nelaimingų kačių kurias reiktų sugauti, gydyti ir iškastruoti. Prie kastracijos Alytaus savivaldybė iki šiol neprisideda, todėl tai atliekame savo lėšomis“, – tokį pranešimą paskelbė tarnyba.
Tačiau iškart po juo ir kituose forumuose kilo aršios diskusijos, pasipylė kaltinimai ir skundai. Esą, neatitinka tarnybos paaiškinimas tiesos. Tačiau tarnybos atstovai nusprendė nesivelti į ginčus ir konfliktus. Kol kas neaišku, ar tai jautri praeivių reakciją, nežinant situacijos rimtumo, ar užfiksuotas žiaurus poelgis.
VMVT: pranešimas iš Alytaus – nagrinėjamas
Žinoma, kaip ir kiekvienoje srityje, situaciją ir gerą vardą gali sugadinti vos šaukštas deguto medaus statinėje. Ar taip nutiko ir šįkart, paaiškės tik po atliktų tarnybų tyrimo. Anaiptol, tiek viešojoje erdvėje, tiek kalbantis su Alytaus savivaldybės atstovais paaiškėjo, kad nors nusiskundimų tarnybos veikla nėra gausybė, bet yra.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo globėjų kontrolę konkrečių, VMVT kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo srityje. Pvz. VMVT tvirtina Reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų globos namams ir kontroliuoja kaip jie įgyvendinami. Su mokestiniais klausimais susijusių klausimų VMVT nenagrinėja.
UAB „Nuaras“ yra įtrauktas į Gyvūnų globėjų sąrašą ir taip pat Klaipėdos ir Kauno rajonuose yra suteikti veterinarinio patvirtinimai gyvūnų globos vietoms. Gyvūnų globėjai gali veiklą vykdyti visoje šalies teritorijoje, pvz. sudarę sutartį dėl bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų augintinių, kurių gaudymą organizuoja savivaldybės administracija vykdymo, tam tikros savivaldybės teritorijoje.
VMVT yra gavusi pranešimų dėl gyvūnų globėjo UAB „Nuaras“ vykdomos veiklos. Šiuo metu pranešimas apie kačių gaudymą minėtame mieste yra nagrinėjamas“, – portalui tv3.lt nurodė VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
VMVT atstovė priminė, kaip žmonėms reikėtų atsirinkti, atpažinti patikimas organizacijas.
„Pagal įstatymą Gyvūnų globėjas - asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa. Oficialiai veiklą vykdančių Gyvūnų globėjų sąrašas skelbiamas VMVT interneto svetainėje.
Organizacijos patikimumą reikėtų vertinti kompleksiškai, t.y. ar ji oficialiai registruota VMVT ir ar vykdo veiklą vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Taigi vien oficialus globėjo statuso turėjimas nėra vienintelis ir patikimas kriterijus vertinant organizacijos patikimumą“, – teigė R. Sirutkaitytė.
Alytaus savivaldybė skundų nėra gavusi
Kaip nurodė Alytaus miesto savivaldybės administracija, su UAB „Nuaras“ yra sudaryta Alytaus miesto beglobių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos, utilizavimo, gyvūnų kastravimo ir sterilizavimo paslaugos sutartį.
Visgi, šiemet pinigų yra skirta tik Alytaus miesto beglobių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugai – 17,5 tūkst. Eur metams, kastravimo ir sterilizavimo paslaugai pinigų neskirta.
„Ar tinkamai vykdo veiklą UAB „Nuaras“ besirūpindamas beglobių gyvūnų klausimais kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir komentaro dėl konkretaus atvejo su „Nuaro“ darbuotoju reikėtų kreiptis tiesiogiai. Savivaldybėje skundų dėl „Nuaro“ veiklos, taipogi dėl situacijos Naujojoje gatvėje nėra užregistruota.
Alytaus savivaldybė pastebi vis besikeičiantį visuomenės požiūrį į gyvūnų gerovę ir augantį suvokimą, jog gyvūnu reikia rūpintis, negalima į jį nukreipti savo pykčio ar nepasitenkinimo, taip pat stiprėjantį visuomenės nepakantumą aplinkiniams, smurtaujantiems prieš bejėgį gyvūną.
Savivaldybės rūpestis kol kas apsiribojo augintinių savininkų švietimu, dėl švaros ir tvarkos mieste palaikymo bei prevencijos dėl gyvūno galimo agresyvaus elgesio kitų žmonių ar gyvūnų atžvilgiu, tačiau pradedama atkreipti dėmesį ir į gyvūnų gerovę: nuo praeitos vasaros veikiantys geriamo vandens fontanėliai pritaikyti ne tik žmonėms, bet ir šunims, neseniai įrengta speciali šunų treniravimo aikštelė, planuojama įrengti dar vieną didesnę prie Gulbynės ežerėlio.
Paskutinių dienų įvykis tik dar kartą įrodė, kad beglobių gyvūnų gerovės klausimams turime skirti didesnį dėmesį ir šio klausimo išsprendimo neketiname atidėlioti, apie artimiausius savivaldybės veiksmus sprendžiant beglobių gyvūnų gerovės klausimus visuomenę informuosime“, - portalui tv3.lt nurodė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėja Palmira Raškauskienė.
Sukčiai nusisavina lietuvių gyvūnus
Dar praėjusią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė sulaukusi pranešimų iš kelių Žemaitijos miestų apie neteisėtus gyvūno nusavinimo atvejus.
Pasak VMVT, gyventojų pateikiamuose pranešimuose minimas panašus scenarijus: gyvūnų globėjais prisistatantys asmenys atvyksta pas žmones ir apkaltinę, kad gyvūnas blogai prižiūrimas, laikymo sąlygos neatitinka gerovės reikalavimų ir pan., augintinį atima ir išsiveža.
„Neretai vėliau socialiniuose tinkluose ar kitu būdu paskelbiama apie rastą gyvūną, prašoma paramos jam gydyti ar pan. Informacijos apie tai, kas nutinka šiems augintiniams ar kaip panaudojamos atjaučiančių gyventojų paaukotos lėšos, nėra. Tokiu būdu pasisavintas ne vienas šuo net keliuose Žemaitijos miestuose“, – teigia VMVT.
Gyventojams pranešus apie šunų nusavinimo atvejus, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo.
Pasak VMVT atstovės, svarbu žinoti, kad konfiskuoti ar laikinai paimti gyvūną iš juo nesirūpinančio šeimininko gali tik įpareigotų valstybės institucijų pareigūnai ir atstovai, turintys tai patvirtinančią teismo nutartį, taip pat pateikę tarnybinius pažymėjimus, kitus patikrinimo teisėtumą įrodančius dokumentus. Į privačių savininkų pastatus šie asmenys taip pat gali patekti tik su teismo nutartimi arba gavę savininkų sutikimą.
VMVT pabrėžia, kad be minėtų sąlygų paimti gyvūno negali net ir oficialiai registruoti gyvūnų globėjai. Siekiant išvengti sunkumų įrodant šunų, kačių ar šeškų nuosavybės teises, VMVT rekomenduoja registruoti juos Gyvūnų augintinių registre.
