„Apie ramų miegą. Čia svajoju“; „Visų pirma, tai miegas. Visų pirma, tai tikrai miegas. Draugų, turbūt, jau visi esame išsiilgę“; „Šiaip norėčiau labiausiai sutikti artimuosius ir draugus. Nesvarbu kur, viduje, ar lauke, bet norėčiau tam turėt galimybę“; „Pirmiausia svajočiau, kad greičiau pasibaigtų, nes… norisi grįžti į normalias vėžes, kad žinotum ką darysi, kai ateisi į darbą“; „Aš svajoju, kad žmonės taptų sąmoningesni ir dėl to galėčiau daugiau praleisti laiko su savo vaikais, su savo šeima“; „Namie kepčiau antį, gulėčiau lovoje, mylėčiau žmoną. Va tokių paprastų, žmogiškų dalykų, turbūt, veikčiau“ – tokie liudijimai sklinda iš medikų lūpų.
„O ką dar norėčiau padaryt? Susitvarkyt spintą, išsiplauti grindis. Susitvarkyt apskritai namus“; „Aš nenoriu nei į grožio saloną, nenoriu nei kažkur tais, aš tiesiog noriu ramybės namie“, „Kaip sąmoningas pilietis ir norėdama apsaugoti ir savo šeimą, ir viską, mes izoliavomės, aš savo sūnaus 14 metų esu nemačiusi jau daugiau, negu mėnesį. Tai jeigu ne šita situacija, aš tiesiog jį matyčiau, aš jį labai norėčiau apkabinti, ir tikrai jo labai pasiilgau“ – guodėsi medikė.
„Jeigu nedirbčiau per Kalėdas, tai pasiimtumėm su vyru šuniuką ir eitume miškais“; „Tiesą pasakius, lauktų pirmasis pasiruošimas Kalėdoms su vyru“; „Tai aš būsiu visiškai viena prie to Kalėdinio stalo, nes tikrai nenorėsiu rizikuoti savo šeimos sveikata“; „Norėtųsi, kad visa šitai baigtųsi. Ir būtų galima sugrįžti į namus, sugrįžti pas šeimas, norėtųsi, kad visi Kalėdas galėtų atšvęsti taip, kaip įprasta“; „Reikia, turbūt, išmokti labiau būti vieniems, ir su savimi. Tai mielai paimčiau knygą į rankas ir pasimėgaučiau ta vienatve, suprasdamas, kad buvimas be artimųjų išeina mums visiems į naudą“, – pasakojo su Covid-19 pacientai dirbantieji.
„Aš myliu savo darbą, aš 30 metų dirbu vienoje vietoje, toje ligoninėje, reanimacinėje palatoje toksikologijos ir aš myliu savo darbą. Aš nuo darbo nepavargstu. Mes daugiau morališkai pavargstam“; „Kada nors, kai viskas čia pasibaigs, tai gyvent normalų, įprastą gyvenimą, manau, kad 21 ta svajonė išsipildys. Negali būti ištisai, vis tik turi nugalėti mokslas ir sveikas protas“; „Kuo daugiau žmonės nesupranta, kad pabūdami namie jie gali padaryti didelę paslaugą visai medicinai, visam kolektyvui, tuo daugiau mes būnam čia darbe, ir mes negalim patenkinti savo poreikių, tai belieka tik ir svajoti apie ramų pasibuvimą šeimoje“; „Aš optimistas, visą laiką toks buvau. Turi būt geriau, turi būti gerai“, – pasakojo medikai.
