Pirmąjį išskirtinį ir išsamų interviu buvusi teisėja, Seimo narė davė TV3 televizijai. N. Venckienę kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Kaip jūs jaučiatės po visų kalėjimų, po visų tų metų, kuriuos praleidote ne Lietuvoje? Ką pirmiausia darėte grįžusi į Lietuvą?
Jaučiuosi gerai. Pirmiausia susitikau su savo tėvais. Su jais praleidau visas šias dienas.
Koks yra tas gyvenimas, kai nuo namų galite nutolti tik 500 metrų? Kaip jūs žinote, kur yra, o kur nėra tie 500 metrų? Kas ta apykojė ir kaip ji atrodo?
Apykoję aš jums rodžiau. Ji atrodo kaip laikrodis. Dabar, pradžioje, nelabai kur ir norisi eiti. Norisi leisti laiką su mama ir tėčiu. Vėliau bus galima prašyti prokuroro pakeisti tas sąlygas.
Ta istorija buvo tokia didelė ir skambi. Visa Lietuva buvo susiskaldžiusi. Ar jums pačiai negaila to, ką praradote? Praradote ir darbą, ir ramybę. Teko ir su vyru išsiskirti. Ką pati jaučiate?
Aišku, kad ir darbą, ir karjerą praradau. Ir mano tėvams buvo sunku – jie patys kelis kartus buvo nuteisti. Sūnus buvo dar visai mažas, bet variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti.
Ir jūs to nesigailite?
Kai gerai apgalvoju, tai baisu, kas atsitiko, bet aš vis tiek daryčiau tą patį. Aš vis tiek ją ginčiau. Manęs niekas niekada neįtikins, kad ji nebuvo prievartauta. Tie prievartautojai tikrai nėra mano mama, tėtis ar kaimynė.
Tėvai, siekdami jums pagelbėti, pardavė ir namą.
Ne dėl pagelbėjimo. Mums tas namas nereikalingas. Mano tėtis 81-erių metų amžiaus, o mama 76-erių. Jiems sunku namą prižiūrėti.
Ar dėl vyro neskauda širdies? Atrodėte tokia graži šeima.
Ne, po viso to skyrybos man buvo labai lengvos. Jis pasirinko kitą moterį.
Kaip jaučiasi jūsų dukterėčia? Gal bent jūsų tėvai bendrauja?
Ne, Stankūnaitė niekada neleido pasimatyti. Mano tėvai kreipėsi į teismą, bet teismas taip pat atmetė ieškinį. Mama 2014 metais spalio 14-ą dieną anūkę matė „Skype“ programoje. Man atrodo, kad jai nėra labai lengva pas Stankūnaitę, nes visas keturias valandas praverkė. Vėl pradėjo pasakoti, kad pas mamą ateina vyrai. Tada posėdis buvo nutrauktas, o po pusvalandžio teisėjas leido Černiauskui paskambinti. Visa ta situacija yra nenormali.
Jūs teisėja, Seimo narė, bet iš Lietuvos pabėgote ir slapstetės. Kodėl? Kodėl nepasitikėjote teisėsauga? Gi pati teisėja?
Aš manau, kad tie rezultatai, kurie yra dabar ir rodo, dėl ko aš nepasitikėjau. Aš nežinau ar tai mano nuojauta, ar teisinės žinios, bet aš jaučiau, kad mane persekios. Tai, kas dabar skelbiama viešai spaudoje – netiesa, kad iš trylikos nusikaltimų aš esu išduota dėl keturių. Generalinė prokuratūra kreipėsi dėl 39 nusikalstamų veikų. Reikia suprasti Generalinės prokuratūros darbo kokybę, jeigu dėl 39 nusikalstamų veikų aš buvau neišduota.
Tai, kas prokuratūros kalbama viešai, yra netiesa. 2017 metų gruodžio 1-ą dieną JAV valstybės departamentas surašė deklaraciją, kurioje iškart nurodė, kad dėl 19-os nusikalstamų veikų nesikreips į teismą. Dėl likusių kreipėsi į teismą. Teismas dar dėl 16-os neišdavė. Lieka tik gegužės 17-os įvykiai.
Teisininkai sako, kad jūs labai protinga teisininkė žinojo kur važiuoti. Kiekvienoje šalyje, kiekvienoje valstijoje yra skirtinga teisinė sistema ir būtent ten į nusikaltimus žiūri visai kitaip.
Lygiai tokia pat teisinė sistema ir faktiškai tokie pat nusikaltimai: šmeižtas, vaiko tvirkinimas, piktnaudžiavimas globėjos teisėmis. Tie visi dalykai Ilinojaus valstijoje taip pat traktuojami kaip nusikaltimai. Tai, ką Lietuvos prokurorai aprašė kaip nusikalstamą veiką – ta veika nėra nusikaltimas.
Kodėl pasirinkote JAV?
Nežinau, mano giminaičiai gyvena JAV, gal todėl. Aš manau, kad Europos Sąjungoje man būtų buvę geriau, nes JAV dėl politinio persekiojimo teismas nesprendžia. Europos Sąjungos šalyse dėl politinio persekiojimo sprendžia teismas.
Jūs dabar kreipėtės į JAV prašydama prieglobsčio politiniais motyvais. Kur tie politiniai motyvai?
Tokie nusikaltimai, kaip valstybės perversmas ar suvereniteto pažeidimas yra gryni politiniai nusikaltimai.
Jūs sakėte, kad galvojote, jog būsite persekiojama. Gal jautėte kažkokią grėsmė ar vyko kažkokie realūs dalykai?
Kai prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl mano neliečiamybės panaikinimo buvo tik 6 nusikaltimai. Į JAV buvo atsiųsti 39 nusikaltimai.
Kaip tada dabar žiūrėt, jei iš 39 nusikaltimų liko tik 4?
Taip ir žiūrėti. Supraskite, kad tas veikos aprašymas nėra nusikaltimas. Tai yra teismo posėdžių protokolai. Teisėjai ir klausia, kur yra įrodymai. Aš dar norėčiau pasakyti tai, dėl ko aš buvau išduota. Video įrašas, kas vyko kambaryje, nebuvo pateiktas JAV. Naikinant mano, kaip teisėjos neliečiamybę, įrašas taip pat nebuvo pateiktas Seimui. Naikinant Seimo narės neliečiamybę buvo pateiktas tik 12 sekundžių video, bet JAV visiškai nebuvo pateiktas.
Ar žinojote, kai gyvenote JAV, kad jūsų ieško Lietuvos teisėsauga?
JAV aš gyvenau legaliai. Aš visai nesislapsčiau ir tai yra visiškas melas. Viename koledže aš baigiau teisę, kitame koledže – gėlių dizainą. Mano sūnus baigė vidurinę mokyklą, po to pradėjo mokytis koledže. Aš dirbau teisėtai ir turiu socialinio draudimo numerį. Turiu net Ilinojaus vairuotojo pažymėjimą. Ką rašė kiti portalai, kad aš slapsčiausi, yra visiškas melas. Jie pasakė, kad manęs ieško – aš pati atvykau ir tada mane suėmė.
Į Lietuvą grįžti minčių nebuvo? Gal viskas būtų greičiau pasibaigę? Ar vis tiek galvojote, kad nebus čia gerai?
Grįžti ir sulaukti 39 kaltinimų tikrai nesiruošiau.
Kaip gyvenote toje Amerikoje? Kaip su ta floristika? Ką jūs ten veikėte?
Baigiau teisę ir mano diplomas buvo pripažintas kaip magistro, bet nuo dokumentų rašymo jau buvau pavargusi. Kaip tik tame koledže, kuriame šiuo metu studijuoja mano sūnus buvo gėlių dizaino specialybė. Man visada patiko gėlės.
Gal ir puokštes darėte ar kažką savo turėjote ir žadate Lietuvoje to paties imtis?
Turėjau parduotuvę, bet dėl veiklos čia – nežinau. Manau, kad dar reikia pailsėti.