Prasidedant naujiems mokslo metams, policija pirmadienį iki 9 val. registravo 26 pranešimus apie gaunamus rusų kalba parašytus elektroninius laiškus, kuriuose grasinama susprogdinti mokymo įstaigas.
Visi gauti pranešimai buvo Vilniuje. Tokį grasinimą gavo ir Vilniaus licėjus, kuris šiandien, kaip ir dauguma kitų Lietuvos ugdymo įstaigų šventė mokslo metų pradžią.
„Pranešimas buvo atsiųstas 5 ryto. Tačiau ne tik mūsų mokyklai, bet tikriausiai beveik visoms Vilniaus miesto švietimo įstaigoms“, – teigia Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Tik gavus pranešimą, Vilniaus licėjaus direktorius sako apie tai informavęs teisėsaugą, Vilniaus miesto savivaldybės atstovus ir mokyklos bendruomenę. O apžiūrėjus mokyklos patalpas ir teritoriją bei neradus grėsmės, Rugsėjo 1-osios šventė mokykloje vyko įprasta tvarka.
„Viskas įvyko (Rugsėjo 1-osios šventė), toliau vyksta mokinių susitikimai su klasių vadovais. Taip, kad tiesiog tas pranešimas buvo labiau psichologinio smurto raiškos forma“, – aiškina Vilniaus licėjaus vadovas.
„Nauja realybė“
Panašūs pranešimai su grasinimais susprogdinti ugdymo įstaigas dažnai buvo gaunami ir praėjusį rudenį. Tuomet šimtai šalies švietimo įstaigų masiškai sulaukdavo pranešimų apie sprogmenis mokyklose.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad tokių grasinančių pranešimų gavimas švietimo įstaigoms yra „nauja realybė“. Todėl ugdymo įstaigos privalo sekti teisėsaugos pateiktas rekomendacijas, kaip elgtis, iškilus tokioms situacijoms.
„Šiuo metu įstaigose, kad nebūtų kokios nors panikos, pranešti apie gautą elektroninį laišką ar grėsmę yra įpareigotas vienas žmogus. Kiekviena mokykla turi žmones, kurie, priklausomai nuo pranešimo turinio, apeina teritoriją, ją apžiūri. Komunikuoja mokyklų administracijos, mokytojai. Jeigu mato ką nors įtartino, informuoja pareigūnus, konsultuojasi“, – aiškina D. Žvirdauskas.
LMVA prezidentas akcentuoja, kad riba, kuomet gavus tokio tipo grasinimą, reikėtų skelbti evakuaciją mokykloje, o kada ne, yra gana plona.
Todėl taip pat be galo svarbu, kad visi mokyklos bendruomenės nariai būtų susitelkę veikti – turėtų veiksmų planą ir žinotų, kokių konkrečių veiksmų jie turi imtis grėsmės akivaizdoje bei, kaip reikėtų komunikuoti tarpusavyje, jei vis dėlto prireiktų evakuotis.
„Labai svarbu atlikti tokią vadybines, hierarchines procedūras mokyklose, kad visi žinotų, kas ką konkrečiu atveju daro“, – primena D. Žvirdauskas.
Tiesa, LMVA prezidentas mano, kad palaipsniui su tokio tipo grasinimais Lietuvos švietimo įstaigos turėtų susitvarkyti vis lengviau.
„Manau, kad šita grėsmė, kuri yra labiau informacinė, siekianti įvesti visuomenėje nerimo ir destrukcijos, mes su tuo iššūkiu turėtume susitvarkyti vis lengviau ir lengviau“, – teigia jis.
Tam antrina ir S. Jurkevičius, kuris atkreipia dėmesį, kad priešingai nei praeitais metais, dabar tiek teisėsauga, tiek mokymosi įstaigos yra geriau pasiruošusios reaguoti į gaunamus grasinimus, o tai padeda lengviau suvaldyti ir galimą grėsmę.
„Dabar kyla mažiau neaiškumų. Atsimenu, kai pirmus pranešimus gaudavome, kaip elgėsi sistema ir policija bėgdavo į mokyklas ir tikrindavo. Dabar yra aiškiai nubrėžti žingsniai. Priimame tuos sprendimus ramiai ir nekeliame panikos, nes čia tiesiog yra norima sukelti paniką“, – tvirtina Vilniaus licėjaus direktorius.
Realaus pavojaus nemato
Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis tvirtina, kad šiuo metu nėra jokių signalų, kad gauti grasinantys pranešimai susprogdinti mokyklas gali būti realūs ir kelti tikrą pavojų. Visgi, policijos atstovas pabrėžia, kad atsipalaiduoti nereikėtų.
„Raginame neatsipalaiduoti, toliau vykdyti rekomendacijas ir gavus tokius grasinimus būtinai apžiūrėti patalpas ir teritoriją ir tik įsitikinus, kad nėra jokių įsilaužimo požymių ar įtartinų daiktų, tęsti veiklas. Priešingu atveju, pastebėjus kažką įtartino, būtina kuo skubiau skambinti tel. 112 ir vykdyti tolimesnius pareigūnų nurodymus. (...) Esame išplatinę rekomendacijas, kaip elgtis, manome, kad šiuo metu jų pilnai pakanka. Kaip parodė šios dienos pavyzdys, visos mokymo įstaigos yra pasirengusios, puikiai žino rekomendacijas ir jų laikosi“, – nurodo R. Matonis.
Anot jo, tikėtina, kad tokiais pranešimais siekiama kelti paniką ir nepasitikėjimą valstybe bei valstybinėmis institucijomis, trikdyti specialiųjų tarnybų veiklą.
Pasakė ką daryti
Pirmadienio rytą savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje Policijos departamentas įspėjo gavus laišką su tokiu grasinimu nepanikuoti, išlikti budriems ir vykdyti teisėsaugos rekomendacijas.
Pareigūnų teigimu, gavus minimą pranešimą įstaigos neturėtų nutraukti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais.
Policija taip pat ragina neskubėti evakuoti žmonių.
„(...) pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti“, – nurodo pareigūnai.
Tačiau, jei po tokio grasinančio elektroninio laiško, apžiūrėjus patalpas ar teritoriją, juose randamas bet koks įtartinas objektas, tuomet, policija nurodo nedelsiant skambinti skubių pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Policija taip pat rekomenduoja paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris apie gautus elektroninius laiškus informuotų pareigūnus.
„Neskambinti iš vienos įstaigos penkiems ar šešiems žmonėms. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausia nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo“, – teigia Policijos departamentas.
Praėjusių metų spalį per kelias dienas Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse, tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos Latvijoje bei Estijoje.
Valstybės saugumo departamentas tuomet teigė, kad tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.
