Draudimą Lietuvoje laikyti, įvežti ir veisti tam tikrų veislių šunis absurdišku laiko vis daugiau šalyje veikiančių institucijų – prie Lietuvos kinologų draugijos prisijungė ir LR Muitinės mokymo centras. Specialistų nuomone, „nepageidaujamų“ veislių sąrašas ne tik neišspręs problemų, bet dar labiau pablogins situaciją.
Šįmet inicijuotas siūlymas įstatymo pataisa įteisinti „pavojingomis“ ir „kovinėmis“ vadinamų veislių uždraudimą buvo palydėtas nepritarimu ir nesibaigiančiomis diskusijomis. Seimas pataisos tvirtinimą atidėjo iki pavasario sesijos.
Gruodį vykusioje konferencijoje „Agresyvus šuo: veislė ar individas“ dalyvavusios organizacijos vieningai pasisakė prieš planuojamą pataisą.
„Nors ji grindžiama siekiu užtikrinti žmonių saugumą, sumažinti nelaimingų atsitikimų, kurių metu prastai prižiūrimi augintiniai sužaloja žmones, skaičių bei vykdyti žiauraus elgesio su gyvūnais prevenciją, kovai su minėtomis problemomis ši priemonė netinkama ir neefektyvi“, – mano Lietuvos Kinologų Draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.
Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Muitinės mokymo centro darbuotojai ir policijos specialistai.
„Bet kuris šuo gali įkąsti, kaip ir bet kuris automobilis gali partrenkti. Jeigu pastaruoju atveju kaltiname vairuotoją, būtų logiška bei nuoseklu ir pirmuoju atveju kaltinti gyvūno savininką. Manau, jog sprendimas šunis skirstyti į agresyvius ir neagresyvius pagal jų veislę – netikslus ir neatitinkantis realios situacijos“, – situacijas lygina Artūras Zaleckas, Muitinės mokymo centro vyresnysis inspektorius.
„Gyvūno elgesys priklauso nuo jo dresūros ir teisingo auklėjimo. Taigi, siekdami užtikrinti žmonių saugumą, turėtume ne drausti konkrečias veisles, turime šviesti visuomenę, kad su gyvūnais būtų tinkamai elgiamasi“, – aiškina inspektorius.
Jis pabrėžia, jog problemos esmė yra ne „pavojingomis“ vadinamose šunų veislėse, tačiau klaidingame požiūryje, esą tam tikros rūšies gyvūno agresija yra duotybė.
Kolegai antrina ir VšĮ „Lesė“ savanorė, nuolat su į agresyvių šunų sąrašą įtrauktų veislių šunimis dirbanti Ugnė Nedzinskaitė. Pasak jos, nėra jokių mokslinių ar statistinių įrodymų, teigiančių, kad įstatymai, draudžiantys kovinių ar agresyvių šunų veisles, veiksmingai sumažina apkandžiojimų dažnį ar sunkumą. Šią išvadą patvirtino ir Europos veterinarų federacijos (EVF).
„Ilgametė užsienio šalių patirtis rodo, kad uždraudus „pavojingomis“ laikomas šunų veisles, į jų vietą stoja kitos veislės, o šunų užpuolimų aukų nesumažėja. Turime ugdyti šeimininkų sąmoningumą ir atsakomybę. Draudimais tik dar labiau pagilintume problemą – paskatintume nepagrįstas baimes, tuo tarpu draudžiamų veislių veisimas persikeltų į pogrindį, o įstatymo užribyje atsidūrusius gyvūnus suinteresuotiems asmenims būtų kur kas lengviau sugrąžinti prie veiklos, kurią taip ilgai stengtąsi užgniaužti – šunų kovų“, – pažymi U. Nedzinskaitė.