Savo transporto priemonėje sėdinti pora pastebėjo kaip stovėjimo aikštelėje automobilis „Volkswagen Golf“ atsitrenkė į kitą automobilį „KIA“. Kaltininkas, anot Jurgitos, išlipo, apžiūrėjo abu automobilius ir sėdęs atgal paprasčiausiai nuvažiavo.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su minėta liudininke, ji detaliau nupasakojo įvykių eigą. Tiesa, prieš tai moteris apgailestavo, kad per skubėjimą užrašė tik kaltininko automobilio valstybinį numerį, o raštelyje pamiršo nurodyti savo kontaktus.
„Kol laukėme, matėme, kaip „Golf“ universalas įvažiavo į kitą automobilį. Tada jis šiek tiek pavažiavo į priekį, apie 50 metų vairuotojas išlipo, pasižiūrėjo į vieną, į kitą automobilius ir, mūsų nuostabai, sėdo bei nuvažiavo. Manėme, kad bent raštelį paliks, bet nieko panašaus neįvyko.
Dar galvojome, kad vairuotojas išvažiavo, nes prisilietimas buvo itin silpnas ir jokios žalos nebuvo padaryta. Bet priėję ir apžiūrėję pamatėme, kad buvo stipriai nubrauktas priekinis bamperis. Todėl nutarėme palikti raštelį, tik pamiršau nurodyti savo telefoną“, – pasakojo Jurgita.
Naujienų portalo tv3.lt žiniomis kol kas nei nukentėjusysis, nei kaltininkas dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Tad gal kas žino nukentėjusio automobilio „KIA“ savininką, kurio transporto priemonės valstybinis numeris prasideda raidėmis „GZN“. Informuokite jį, nes gal tamsoje jis taip ir nepastebėjo apgadinimų arba nuvažiavo ir nežinodamas kur įvyko incidentas nesikreipė į policiją.
Gresia griežta bauda
Tokių bėglių iš įvykio vietos pasitaiko ne vienas ir ne du. Vien Kauno mieste per mėnesį panašių atvejų fiksuojama daugiau kaip šimtas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnas Giedrius Petrauskas atsakė į esminius klausimus, kurie susiję su pabėgimais iš įvykio vietos. Pateikiame atsakymus į klausimus, kurie svarbūs ne tik nukentėjusiesiems, bet ir kaltininkui bei įvykio liudininkams.
Kas yra sunkiausia atliekant ikiteisminius tyrimus dėl pabėgimo iš įvykio vietos?
Be abejo, tyrimą apsunkina menka informacija apie galimą kaltininką. Tada peržiūri ar įvykio vietoje yra vaizdo kameros. Mat pasišalinimai dažnai vyksta iš stovėjimo aikštelių, kurios yra filmuojamos. Kiemuose taip pat daugėja tų pačių vaizdo kamerų. Tokių įvykių neišvengti, šalyje yra daug automobilių, kiemai nedideli, žmonės kartais bando įtilpti ten, kur neįmanoma. Taip ir atsitrenkia ar nubraukia kitą transporto priemonę. Bet blogiausia, kai nusprendžia išvažiuoti iš įvykio vietos. Tai jau yra pažeidimas, kurio pasekmės gali būti itin rimtos.
Šiuo konkrečiu atveju, eismo įvykio liudininkė paliko raštelį su kaltininko automobilio valstybiniu numeriu. Įvertinkite tokį poelgį ir patarkite, kokius veiksmus įprastai turėtų atlikti tokį įvykį pastebintys žmonės?
Tokie rašteliai yra geras dalykas. Juose būtina nurodyti kaltininko automobilio valstybinį numerį ir labai gerai, jei liudininkas dar paliktų savo kontaktinius duomenis. Tada mes galime su tuo liudytoju susisiekti, pasitikslinti detales. Mat kartais, jei kontaktas nebūna didelis, kaltininkas gali suspėti paslėpti atsiradusius įbrėžimus. Tad jei neturėsime galimybės apklausti liudininko, tada gali kilti problemų įrodinėjant kaltę.
Geriausia tokiais atvejais skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip išsisaugo skambinančiojo numeris ir esant reikalui galime pasitikslinti įvykio detales. Turime svarbaus tyrimui žmogaus kontaktą. Taip reaguoti būtų net geriau nei palikti raštelį.
Tiriant tokius įvykius yra svarbu užfiksuoti, kas vairavo transporto priemonę. Kiek įmanoma tiksliau nusakyti vairuotojo amžių (jei tik įmanoma tai padaryti). Būna atvejų, kad suradę kaltininką pagal jo automobilio valstybinį numerį, išgirstame pasiteisinimų, jog vairavo kitas asmuo. Dažnai pasitaiko nesąžiningų žmonių, kurie nurodo kitus asmenis. Liudininkų parodymai tokiais atvejais yra itin vertingi, nes atsakomybės neišvengia tikrasis kaltininkas.
Kas gresia vairuotojams, kurie sukėlę eismo įvykį bando pasprukti?
Pagal šiuo metu galiojantį „Administracinių nusižengimų kodeksą“ pasitraukimas iš įvykio vietos vertinamas pagal padarytą žalą. Baudos skiriamos atsižvelgiant į tai – žala nesiekia 750 eurų ar viršija šią ribą.
Jei padaryta žala neviršija 750 eurų, tai kaltininkui gresia bauda nuo 600 iki 850 eurų (neturintiems vairuotojo teisių – nuo 850 iki 1,5 tūkst. eurų) bei teisių atėmimas nuo 12 iki 36 mėnesių.
Jei padaryta žala viršija 750 eurų, tai atitinkamai baudos intervalas keičiasi nuo 850 iki 1500 eurų (neturintiems vairuotojo teisių -1,5 iki 2 tūkst. eurų) bei teisių atėmimas nuo 12 iki 36 mėnesių.
Nusižengimą tiriantis pareigūnas baudą paskiria atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, ankstesnes nuobaudas. Įstatymas numato, kad šiuo atveju gali būti skiriamas teisių atėmimas, bet tai nėra privaloma. Kartais apsiribojama bauda, kuri ir taip yra gana didelė.
Taip pat nepatariame kaltininkams patiems palikti raštelio, nes gali būti, kad jį nupūs vėjas ar nukentėjusysis tiesiog jo nepastebės. Geriau, tokiu atveju, kaltininkas tegul paskambina 112 ir praneša apie įvykį.
Kaip vertinate pasiteisinimus, kad kaltininkas esą nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį?
Šiaip ką reiškia „nepastebėjau“ tokiais atvejais yra išaiškinęs Aukščiausiasis Teismas. Yra teisminė praktika, kur viskas nurodyta. Savaime suprantama nesiremiama tik kaltininko žodžiais. Sprendžiama pagal transporto priemonių apgadinimo lygį. Jei apgadinimai žymūs, tai paaiškinimo „nepastebėjau“ tikrai nepakaks.
Juk galime ne tik matyti, bet ir pajausti, kad atsitrenkėme į kažką. Tokiais atvejais yra įvertinama daug aspektų, kurie padeda išsiaiškinti, ar tikrai vairuotojas galėjo to nepastebėti.
