Tragiškas įvykis Afganistane vienus Lietuvos politikus skatina ieškoti radikalių sprendimų, kitus - išlaikyti nuosaikias pozicijas.
Lietuvos kariuomenės seržanto Arūno Jarmalavičiaus žūtis Afganistane dar labiau paaštrino priešpriešą tarp politikų, palaikančių mūsų karių dalyvavimą vykdant užsienio misijas, ir tų, kurie griežtai neigia tokių tarptautinių įsipareigojimų būtinybę. Įvykiai Goro provincijos sostinėje Čagčarane šliūkštelėjo žibalo ir į diskusijų ugnį dėl Lietuvos karių taikos palaikymo misijos pratęsimo Irake.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas, „tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis vakar išplatino pareiškimą, kuriame pakartojo partijos reikalavimą nedelsiant nutraukti misiją Irake ir Lietuvos karius grąžinti namo. Kiti parlamentarai šiuo klausimu buvo nuosaikesni.
Būtina pamatuoti
„Mūsų valstybės piliečiai neturėtų žūti vykdydami taikos palaikymo misijas pasaulio valstybėse“, - įsitikinęs V.Mazuronis.
Pasak politiko, prezidentas Valdas Adamkus, kaip vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų priimti būtinus sprendimus, kurie geriau užtikrintų visų misijose dalyvaujančių kariškių saugumą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Algimantas Matulevičius nemano, kad po tragiško įvykio Lietuvos kariai turėtų skubiai palikti misijas užsienyje. „Darant tokius dalykus viskas turi būti pamatuota“, - pabrėžė komiteto vadovas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas irgi tvirtino, kad Lietuva nekeis savo tarptautinių įsipareigojimų ir neatšauks misijos Afganistane.
Pasigenda santūrumo
Seimo NSGK narės konservatorės Rasos Juknevičienės nuomone, politikai, komentuodami tragišką įvykį Afganistane, turėtų būti santūresni ir neperlenkti lazdos. „Atrodo, kai kurie tik ir laukė tragedijos, kad vėliau galėtų tuo spekuliuoti. Juk siųsdami karius į misiją, priimdami sprendimą Seime pabrėžėme, kad tai nėra paprastas pasivaikščiojimas, o pavojinga misija, todėl visko gali nutikti“, - LŽ sakė parlamentarė. Jos teigimu, iki šiol Lietuva ir taip buvo laiminga išimtis - nepatyrė praradimų, tuo metu kitos valstybės aukas skaičiuoja dešimtimis, o JAV - tūkstančiais.
Kartu R.Juknevičienė priminė, kad Lietuvos dalyvavimas vykdant tarptautines misijas - mūsų valstybės saugumo sudėtinė dalis. „Keliuose kasdien žūva daugybė žmonių, bet juk neuždraudžiame nei automobilių, nei motociklų, tik kalbame apie eismo taisykles, svarstome, kaip padidinti saugumą“, - analogiją su nelaimingais atsitikimais per tarptautines misijas įžvelgė R.Juknevičienė.
Pasak Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo liberalcentristo Algio Čapliko, politikams nederėtų nei politikuoti, nei spekuliuoti kareivio mirtimi. „Visiems būtų naudingiau. Solidžiau atrodytume kaip valstybė, kurios politikai žinojo, kad karius siuntė į karinę misiją, kurioje visko gali nutikti“, - LŽ sakė A.Čaplikas.
Pasigenda Seimo vaidmens
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginijai Baltraitienei irgi nepriimtinos spekuliacijos, susijusios su šiuo tragišku įvykiu. „Jei valstybės politika - dalyvauti tarptautinėse misijose, turime ją vykdyti, o ne diskutuoti“, - LŽ sakė parlamentarė. Tačiau ateityje, jos teigimu, reikėtų gerai pasvarstyti dalyvavimo tokiose misijose perspektyvas, gal net atsiklausti Lietuvos žmonių nuomonės. „Asmeniškai balsavau prieš tas misijas ir dabar nepakeičiau nuomonės“, - LŽ teigė V.Baltraitienė.
Seimo NSGK komiteto narys Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta įsitikinęs, kad po tragiško įvykio Goro provincijoje būtų nesolidu iš esmės keisti priimtus sprendimus ir karštligiškai pulti diskutuoti, ar reikia nutraukti mūsų karių misijas tiek Afganistane, tiek Irake. „Tai reikštų, kad mes nenumatėme jokios rizikos, tikėjomės, kad viskas bus gerai. Juk visi - ir tie, kurie siuntė, ir tie, kurie vyko į karštuosius taškus, puikiai žinojo, kas gali nutikti“, - LŽ sakė politikas.
Anot A.Kašėtos, taip jau sutapo, kad Lietuvos karys Afganistane žuvo kaip tik tada, kai aktyviai diskutuojama dėl naujo būrio siuntimo į Iraką. „Priimant tokius sprendimus, Seimas turi dalyvauti ne kas trejus metus, o bent kartą per metus, nes įstatymas mus įpareigoja prisiimti atsakomybę už dalyvavimą tarptautinėse misijose“, - sakė A.Kašėta.
Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistane Lietuva vadovauja nuo 2005 metų birželio. Pagrindinė PAG užduotis - padėti šios šalies valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
Afganistane šiuo metu tarnauja apie 120 Lietuvos karių.
Raimonda Ramelienė
