Daiva Savickienė
Už paslaugas laiku nesusimokantys gyventojai – įmonių galvos skausmas. Nors bandoma skolas išieškoti, tačiau nesusimokančiųjų už elektrą, šilumą ar vandenį netrūksta, o skolos didėja.
Skolos didėja
„Panevėžio energijai“ miesto vartotojai sausio 1 dieną buvo skolingi apie 11,8 mln. litų. Iš jų gyventojų skola sudarė apie 5,6 mln. litų, vietinio biudžeto – apie 3,59 mln. litų, likusi dalis – kitų vartotojų. Palyginti su prieš metus buvusia situacija, gyventojų skola ūgtelėjo apie 200 tūkst. litų. 2013-ųjų sausio 1-ąją panevėžiečiai įmonei buvo skolingi 5,4 mln. litų, 2012 metais tuo pačiu laiku – apie 5 mln. litų.
Nors skola augo, tačiau pastebima tendencija, kad pasibaigus šildymo laikotarpiui gyventojai stengiasi atsiskaityti. Kita vertus, ne visi taip elgiasi.
Įmonės klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojo Arvydo Kriaučiūno teigimu, pernai teismams perduota 1 070 skolų išieškojimų, o jų vertė – 1,8 mln. litų. Su 1 040 vartotojų pasirašytos skolų grąžinimo sutartys, gauta apie 200 vekselių.
Į teismą kreipiamasi dėl tų gyventojų, su kuriais nepavyko susitarti kitais būdais. Kitaip tariant, nepadėjo visos ikiteisminio išieškojimo priemonės. Sunku pasakyti, kas skatina nemokėti už paslaugas. Pasak A. Kriaučiūno, jei žmogaus finansinė padėtis sunki, jis turi teisę gauti kompensaciją. Bet tie, kurių skola vis auga, paprastai ne tik nemoka mokesčių, bet ir nesitvarko dokumentų kompensacijai gauti.
Savo darbą atliko ir emigracija – daugėja butų, kurių savininkai išvykę, o kaimynai nelabai žino, kur jie, kada grįš. Kai kurie gyventojai iš užsienio grįžta porą kartų per metus ir tada susimoka mokesčius, tačiau dalies skolininkų jau kurį laiką nepavyksta rasti.
Kartais bejėgiai
Skolos išieškomos iš oficialių pajamų – atlyginimo, pensijos ir pan. Pasiekus tam tikrą skolos sumą, galima išvaržyti butą.
Pasak A. Kriaučiūno, dauguma tokių skolininkų gyvena socialiniuose būstuose ir nekilnojamojo turto neturi. Tad įmonė bendradarbiauja su Savivaldybe, bandoma kartu nutraukti nuomos sutartį. Yra užkietėjusių skolininkų, įmonei skolingų tūkstančiais. Dėl tokių bendrovės nuostoliai auga.
Dar viena taikoma poveikio priemonė – nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Dalis gyventojų tam priešinasi, tad tenka kreiptis į teismą. Tokių atvejų nėra daug, tačiau, jei gera valia nesutinkama, tenka imtis ir tokių priemonių.
A. Kriaučiūno teigimu, kai kuriais atvejais tai – ne išeitis. Pavyzdžiui, jei skolininkas gyvena bendrabutyje, tokios poveikio priemonės taikyti negalima – juk naudojamasi bendromis patalpomis. Viršininko pavaduotojo manymu, norint spręsti šią problemą, reikėtų įstatymo pataisos.
„Turėtų atsiskaityti savininkas – Savivaldybė, o ne įmonė išieškoti. Dabar ji nuo to atsiriboja“, – tvirtina A. Kriaučiūnas.
„Panevėžio energijai“ taip pat skolingos ir įmonės. Su jomis, pasak A. Kriaučiūno, problemų būna per šildymo sezoną, tačiau per vasarą dažniausiai atsiskaitoma. Skolingos paprastai lieka įmonės, turinčios rimtų problemų – bankrutuojančios, pertvarkomos.
Padeda skolų išieškojimo bendrovės
Panevėžio butų ūkio įmonės direktorius Gintaras Ruzgys sako, kad dabar skolos tokiais tempais, kokie buvo pastaraisiais mėnesiais, neauga. Pernai vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ši problema buvo opesnė, tačiau ir dabar skolos vis dar nemenka bėda.
Dalis butų tušti, nes jų savininkai emigravę. Nors yra galimybė gauti sąskaitas internetu, tačiau tuo kažkodėl nesinaudojama. Direktorius tikisi, kad Kalėdų šventėms dalis emigrantų buvo grįžę namo ir susimokėjo.
Duomenų, kiek sumažėjo skola, kol kas neturima. Įmonė naudojasi skolų išieškojimo bendrovės paslaugomis. Pasak G. Ruzgio, žmonės raginami susimokėti, kol skolos dar nedidelės. Pastebėta, kad mažesnės skolos efektyviau išieškomos.
Pamažu skolų suma auga ir „Panevėžio būsto“ įmonei. Pasak direktorės pavaduotojo Renaldo Januškos, padaugėjo atvejų, kai vėluojama atsiskaityti už paslaugas. Manoma, kad gyventojų mokumui įtakos turi aukštas nedarbo lygis mieste.
R. Januškos teigimu, bendrovė nuolat dirba prevencinį darbą su skolininkais. Siekiant abiem pusėms geriausio sprendimo, naudojami visi įmanomi būdai skolai išieškoti.
Teikiami raštiški įspėjimai, gyventojai raginami atsiskaityti geranoriškai. Bendrovės vadybininkai kiekvieną mėnesį tiesiogiai bendrauja su skolininkais. Pernai įmonė sudarė sutartį su skolų išieškojimo bendrove.
Jei nesusikalbama su skolininkais – jie nepasinaudoja galimybe atsiskaityti be papildomų išlaidų, rengiami dokumentai teismui. Pasak R. Januškos, teisme paprastai priteisiamos visos ieškomos skolos už komunalines paslaugas. Kita vertus, priteistą sumą sudėtinga išieškoti iš Savivaldybei priklausančių neprivatizuotų butų, nes skolininkai neturi nuolatinio darbo, areštuotino turto.
Skolininkų – mažiau
Gyventojų skolos ūgtelėjo ir elektros tiekėjams. „Lesto“ įmonės atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys sako, kad praėjusių metų pabaigoje Panevėžio miesto ir rajono privačių klientų bendra skola buvo 1,02 mln. litų. Palyginti su 2012 metų pabaiga, ji išaugo 0,13 mln. litų, arba 14,59 procento. Tačiau skolininkų mieste ir rajone per metus sumažėjo nuo 3,2 tūkst. iki 2,7 tūkst.
Per metus išaugo ir verslo klientų skolos. 2013-ųjų pabaigoje jos siekė 3,79 mln. litų, o 2012-ųjų tuo pačiu laiku – 3,43 mln. litų. Verslo skolininkų nuo 384 padaugėjo iki 416.
Pernai į teismą kreiptasi dėl 169 privačių klientų ir dėl 11 verslo klientų skolų. Manoma, kad skolų augimą už elektros suvartojimą lėmė pernai, palyginti su 2012 metais, išaugusios elektros energijos kainos.
Pasak E. Naprio, susidarius skolai, įmonė klientus informuoja skambučiais, SMS, elektroniniais laiškais ir paštu. Nesumokėjusiųjų duomenys perduodami skolų išieškojimo bendrovei ikiteisminiam išieškojimui ir įdedami į skolas administruojančios įmonės duomenų bazę. Jei tokios priemonės nepadeda, gali būti nutrauktas elektros energijos tiekimas, o skolos išieškojimas perduotas teismui.
Su skolininkais aktyviai dirba ir UAB „Aukštaitijos vandenys“. Šios įmonės klientų skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą kiek viršija du milijonus litų. Iš jų gyventojų – 693 tūkst. litų, įmonių – apie 1,29 mln. litų, biudžetinių įstaigų – 22 tūkst. litų.
Kaip ir kitos, bendrovė vykdo skolų administravimo politiką dviem etapais. Pirmiausia dirbamas prevencinis darbas su skolininkais. Kitas būdas – teisminis skolų išieškojimas. Pavyzdžiui, pernai pateikti 249 ieškiniai teismui dėl gyventojų skolų ir 24 – dėl įmonių skolų.
