Seimo Kaimo reikalų komiteto išvadoje rašoma, kad „įstatymo projektu siekiama gyvūnų ženklinimo procesą mikroschemomis vykdyti laipsniškai, nes privalomas ženklinimas ir jų registracija sukėlė nereikalingą įtampą tarp gyventojų, didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi“.
Seimo kanceliarijos duomenimis, už atšaukimą balsavo 39 parlamentarai, 12 buvo prieš ir septyni susilaikė.
„Daugelis žmonių, ypač vyresnių ir gyvenančių atokesnėse Lietuvos vietovėse, išreiškė nepasitenkinimą šiuo sprendimu, nes ženklinimo procedūra yra papildoma finansinė našta gyvūnų augintojams“, – teigia projektą iniciavęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Pataisomis numatoma, jog mikroschemomis ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre reikės tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Tą padaryti turės ir minėtų gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai.
Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, kad privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas ar pavojingas gyvūnas. Be to, įvedus privalomą ženklinimą valstybei esą nereikės išlaikyti gyvūnų prieglaudų.
Taip pat buvo tikimasi, kad privalomas augintinių ženklinimas bei registravimas padės apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pasiutligės. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.
