Politikams ir apžvalgininkams vis garsiau kalbant apie Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nekompetenciją sprendžiant nacionalinio investuotojo kūrimo ir gresiančios ekonominės krizės klausimus, Seime aktyvėja diskusijos apie pirmalaikių rinkimų galimybę, rašo „Lietuvos žinios“.
Dvi galimybės
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dar praėjusią savaitę viešai pareiškė, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, socialdemokratai veikiausiai sutiktų pasitikrinti savo jėgas prieš rinkėjus. "Esame pasirengę ir vienam, ir kitam variantui. Arba dirbti iki savo kadencijos pabaigos, arba, jei taip susiklostytų aplinkybės, kad tai būtų neįmanoma, eiti pas rinkėjus ir rinkimus organizuoti anksčiau", - interviu Žinių radijui sakė jis.
Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) lyderis Andrius Kubilius tikina, kad kaip vieną susiklosčiusios situacijos išeičių jie taip pat matytų pirmalaikius rinkimus. Tačiau, konservatorių manymu, šią problemą turėtų imtis spręsti šalies vadovas Valdas Adamkus. "Kalbėti reikia su prezidentu, nes vienas realiausių variantų šiuo metu būtų prezidento sutikimas, kad Vyriausybė atsistatydintų, o šalies vadovas sutiktų paleisti Seimą", - LŽ sakė A.Kubilius.
Savanorių neatsiranda
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti kitų metų spalį. Pirmalaikiai rinkimai galėtų įvykti, jei Seimas ne mažiau kaip trijų penktadalių savo narių sprendimu nutartų save paleisti. Pirmalaikius rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jei dabartinė Vyriausybė griūtų, o Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujos Vyriausybės programai.
Tačiau savanorių, kurie siūlytų surengti pirmalaikius rinkimus, Seime kol kas neatsirado. Kaip LŽ sakė Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas, šiuo metu susidaro įspūdis, kad politikai kalbėdami apie pirmalaikius rinkimus būtent iš to tikisi susikrauti politinį kapitalą.
Iniciatyvos siūlyti paleisti Seimą kratosi net atgimimo galimybių ieškanti Darbo partija (DP). Į partijos vadovo postą sugrįžęs Viktoras Uspaskichas LŽ tvirtino, kad "darbiečiai" Seime šiuo metu turi per mažai atstovų, jog galėtų inicijuoti svarbius sprendimus. "Jei socialdemokratai nebegali valdyti, turi paleisti Vyriausybę ir rengti pirmalaikius rinkimus. Mes socialdemokratų idėjų nesirengiame svarstyti", - sakė jis.
Yra žinoma, kad šį pavasarį Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, socialdemokratų partijos vicepirmininkas Česlovas Juršėnas buvo įregistravęs projektą, kuriuo siūlyta birželio 24-ąją surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai padaryta socialdemokratų prezidiumui nutarus, kad partija atsisako konservatorių paramos Vyriausybei. Tada parlamentarai iniciatyvos neparėmė.
Pavyzdys - Lenkija
Istorikas, apžvalgininkas Egidijus Aleksandravičius mano, kad koją šiai Vyriausybei gali pakišti šią savaitę Seime planuojamas priimti valstybės biudžetas. "Jei biudžetas nebus patvirtintas, save gerbianti Vyriausybė turėtų pasitraukti. Dabartiniame chaose kita mažuma yra sunkiai įsivaizduojama, tad neatmesčiau naujų rinkimų galimybės. Galų gale tam tikra išmintis reikalauja, kad tuo atveju, kai niekas nežino visos politinės tiesos, kai ginčijamasi ir sutarimas nepasiekiamas, logiška išeitis yra išsiskirstyti ir pasitikrinti, ką mano žmonės", - svarstė jis.
Pasak istoriko, užkrečiantis pavyzdys Lietuvai gali būti rinkimai Lenkijoje. Kaip žinoma, dėl korupcijos skandalo žlugus šios šalies valdančiajai koalicijai, parlamentas pats save paleido. "Lenkams pavyko sudominti, patraukti ir mobilizuoti net jaunus miestiečius, nusvėrusius "megztųjų berečių" nuomonę. Rinkimų kampanijos Lietuvoje vyksta vangiai, bet neatmesčiau įvairių galimybių", - aiškino E.Aleksandravičius.
Sociologas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" vadovas Valdas Gaidys svarsto, kad situacija šiuo metu nėra tokia įtempta kaip 1999-aisiais, 2000 metų rinkimų išvakarėse. "Tie metai, bent visuomenės nuomone, - buvo patys baisiausi. Prisiminkime - vyko "Lietuvos telekomo", "Mažeikių naftos" pardavimas, kilo abejonių dėl bankų stabilumo. Tuo metu paskelbtais kas dešimtmetį atliekamo pasaulio vertybių tyrimo duomenimis, Lietuva pagal depresyvumą užėmė paskutinę vietą tarp Europos šalių. Palyginti su tuo laikotarpiu, dabar nieko ypatinga neįžvelgiu", - aiškino sociologas.
Jei būtų apsispręsta rengti pirmalaikius rinkimus, V.Gaidžio manymu, jėgų pasiskirstymas Seime pasikeistų mažai. "Geriausias perspektyvas turi konservatoriai, partija "Tvarka ir teisingumas" (liberaldemokratai), socialdemokratai bei Darbo partija. Situacija mažai skirtųsi nuo 2004 metų, kai vyko eiliniai Seimo rinkimai. Vienintelis pokytis - liberaldemokratų sustiprėjimas Darbo partijos sąskaita. Bet žaidėjai - visi tie patys", - įsitikinęs V.Gaidys.
Jurga Tvaskienė
