Pastarųjų mėnesių įvykiai tebekausto pasaulio finansų rinkų dalyvių dėmesį ties Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose vasaros pabaigoje įsisuko blogų paskolų verpetas. Šio regiono investicinės bankininkystės gigantai vienas po kito skelbia milijoninius nuostolius, o minorinę gaidą įgavusio akcijų kainų kadrilio baiminasi vis daugiau investuotojų.
Pastarieji ieško saugių užutėkių savo lėšoms ir tuo veja pirminių išteklių kainas aukštyn. Be to, vis labiau abejojama Federalinių rezervų banko sugebėjimais nuraminti finansų rinkas.
Tuo tarpu ties 4 proc. riba užšaldęs bazinę palūkanų normą Europos centrinis bankas stoiškai priima pingančio dolerio akibrokštus dangstydamasis infliacijos proveržio grėsme. Nuo to kenčia regiono eksportas – vienas pagrindinių ekonominės plėtros variklių. Vertinant situaciją namų ūkio lygmenyje, be abejonės, didesnės palūkanos daro neigiamą įtaką ir gyventojams, turintiems įsipareigojimų bankams eurais.
Visų šių faktorių tarpusavio sąveikų grandinėlė iš esmės pakeitė finansavimo klimatą: trijų mėnesių tarpbankinės palūkanų normos doleriais (LIBOR USD) šiuo metu vos ne perpus mažesnės negu eurais – o juk dar prieš metus stebėjome priešingą situaciją. Tad kyla klausimas, ar tikrai verta žavėtis tokiu paskolų doleriais palūkanų kritimu ir imtis turimo kredito reorganizavimo?
Teorija byloja, kad geriausia skolintis ta valiuta, kuria gaunamos pajamos – tik tokiu būdu pavyks išvengti papildomos – valiutos kurso pasikeitimo – rizikos. Skolinantis ilgam terminui (pvz. keleto dešimtmečių paskolos būstui įsigyti atveju) ši rizika ypač aktuali, nes yra itin sudėtinga numatyti ilgesnio laikotarpio ekonominius dėsningumus.
Juk tikėtina, kad besiskolinančio namų ūkio pajamų dinamika labiau koreliuos su regiono, kuriame jis reziduoja, o ne su kitos šalies ekonomikos sėkme. Todėl rizikos vengiantiems ir ilgam laikotarpiui besiskolinantiems gyventojams patraukliomis paskolų doleriais palūkanomis žavėtis nerekomenduojama.
Indrė Genytė
DnB NORD banko vyresnioji analitikė
