Savaitgalį jūra pasiglemžė ne tik bangų šėlsmo ištroškusį tėvą, bet ir jo dukrą. Laimei, kitą dukterį pavyko išgelbėti. Tačiau bangose žuvo kartu su jais maudęsis dar vienas vyriškis ir jų gelbėti puolęs policininkas iš Mažeikių.
"Kad tik būtų banguota! Kitaip, kam į tą pajūrį važiuoti - pasiturkšti galima ir čia, tvenkinyje", - tokius Vincento Krupskio, šeštadienio popietę kartu su devynmete dukrele Gabriele nuskendusio Baltijos jūroje, žodžius prisimena jo geriausias draugas Arūnas. Banguota, šėlstanti jūra buvo bepasiglemžianti ir antrąją vyriškio dukterį - po kelių dienų pilnametystės sulauksiančią Neringą. Laimei, merginą pavyko atgaivinti ir ši ligoninėje jau buvo besveikstanti. Deja, vakar Neringą, sužinojusią apie mylimo tėčio ir sesytės mirtį, vėl prireikė traukti iš mirties nagų. Dukrą ligoninėje slauganti mama vakar blaškėsi tarp reanimacijos palatoje gydomos Neringos ir Klaipėdos lavoninės, kur drauge su kitais šešiais jūros išmestais kūnais gulėjo jos vyro Vincento ir antrosios dukrelės Gabrielės palaikai.
Atsėlino nelaimė.
Jaukus Dubijos gatvės Šiauliuose ruožas, atkirstas nuo magistrale tapusios pačios gatvės, kur gyveno darni dvi dukras auginusių Redos ir Vincento Krupskių šeima, išgyvena klaikią netektį. Artimiausias Krupskių kaimynas Dainius apibėgo gretimuose namuose gyvenančius kaimynus, paprašė paaukoti lėšų, kurių labai prireiks našle likusiai Redai artimųjų kūnams nuo pajūrio pargabenti ir jiems palaidoti. Dainius pasiryžo savo mašina parvežti Vincentą ir Gabrielę namo. Deja, gulinčius karstuose. Vyriškis rūpinasi ir, jo žodžiais, vieno puikiausių Dubijos gatvės žmonių - Vincento - laidotuvėmis.
Kitas žuvusiojo draugas Arūnas vakar į jo namus atėjo palesinti balandžių. Nuo vaikystės žavėjęsis šiais paukščiais, Vincentas virš garažo buvo surentęs jiems palėpę. Rytais paukščius nešdavo į nuošalią savo gatvelę, mesdavo aukštyn, o šie kildavo į dangų žavėdami gatvės gyventojus. Arūno teigimu, žuvusio draugo palėpėje gyvena keli šimtai balandžių, jau niekada nebesulauksiančių šeimininko. Vyriškis atkreipė dėmesį ir į Krupskių vilkšunį Rifą, vakar tyliai tysojusį voljere. "Dar nėra taip buvę, kad Rifas nelotų. Vienus jis pasitikdavo linksmu, kitus - piktu lojimu. O dabar kaip niekada guli liūdnas ir viskam abejingas. Matyt, nujaučia, kad į namus atsėlino baisi nelaimė", - svarstė Arūnas.
Darė staigmeną
"Neįsivaizduoju, kaip gyvensime be Vinco ir kokia tyli nuo šiol bus mūsų gatvė. Aš vadinau jį garsiausiu mūsų gatvės žmogumi, mat ir kalbėdavo jis visų garsiausiai, ir šiaip buvo mylimas, nuolat apsuptas žmonių. Taip pat ir žuvusi jo dukrytė Gabrielė traukė visos gatvės vaikus. Jų kiemas buvo tarsi vaikų žaidimų aikštelė", - sakė Dainius. LŽ jis pasakojo, kad devynmetės Gabrielės žūtis taip paveikė vienuolikmetį jo sūnų Luką, jog berniukas pasiprašė išvežamas į kaimą, kad tik nematytų laidotuvių siaubo.
Krupskių bičiuliai sakė, kad šeima prie jūros šįmet vyko jau antrą kartą. Pirmą sykį buvo nuvažiavę praėjusios savaitės pradžioje, kai jūra dar buvo rami. Trumpai pailsėję, jie grįžo. "Nuo rugpjūčio 3-iosios sesele dirbanti Reda pirmą dieną po atostogų turėjo eiti į darbą, todėl Vincas ir jai, ir dukrelėms, norėjo padovanoti staigmeną - dar kartą nuvežti į pajūrį. Krupskiai drauge vykti pakvietė dar dvi draugų šeimas ir visi kartu išvažiavo", - pasakojo Arūnas. Tą patį šeštadienio vakarą nuo jūros Reda Krupskienė grįžo jau viena...
Nepakėlė skaudžios žinios
Redą parvežė kaimynė, kuri taip pat ilsėjosi pajūryje. Iš pradžių sužinojome, kad nuskendo jos vyras Vincas, kuris tą patį šeštadienio vakarą buvo nuvežtas į lavoninę, o jo žmonai paaiškinta, kad be pirmadienio nesitikėtų atgauti kūno. Skendusi, bet atgaivinta, vyresnioji Vinco dukra Neringa be sąmonės buvo išvežta į Klaipėdos ligoninės reanimaciją, o mažosios Gabrielės kūno pirmąją dieną po nelaimės niekas taip ir nerado.
Mergaitę jūrą atidavė tik kitą rytą. Apie tai sužinojusi jos mama skubiai vėl išvyko į Klaipėdą. "Net pagalvoti negaliu, ką jai reikėjo ištverti žinant, kad du kūnai lavoninėje, o likusi gyva dukrelė kovoja su mirtimi ligoninėje", - baisėjosi kaimynas Dainius.
Paskambinęs netekties ištiktai kaimynei, Dainius sakė iš jos išgirdęs, kad vyresnėlė Neringa vakar iš ryto buvo atgavusi sąmonę, todėl nuspręsta jai pranešti apie šeimą ištikusią nelaimę. "Deja, baisios žinios Neringa nepakėlė. Vos sužinojusią, kas atsitiko, merginą ir vėl prisireikė reanimuoti. Vargu ar ji galės palaidoti tėtį ir sesutę", - sakė Dainius.
Tvarkinga šeima
"Pažiūrėkite, kokie tvarkingi Vinco namai, juos jis paveldėjo iš mirusios mamos. Per pastaruosius metus šeimininkas savuosius namus suremontavo iš pagrindų: sutvarkė ir jo išorę, ir vidų. Pastebėjau, kad jis net paruošė visas būsimai žiemai reikalingas malkas. Tarsi būtų ką nujautęs..." - teigė nuskendusiojo draugas Arūnas. Vyriškis sakė, kad V.Krupskis vertėsi iš užsienio gabendamas automobilius, o pastaruoju metu šiam verslui sumenkus ėmėsi automobilių remonto.
Ir žuvusiojo kaimyną, ir bičiulį itin įskaudino paskleista žinia, kad iki nuskęsdamas jis girtavo. "Vincas visada jautė saiką, jis pasitenkindavo alaus bokalu. Ir jo žmona mums sakė, kad vyras pietaudamas tebuvo vos vos "išgėręs". Be to, kuri motina leistų su girtu tėvu į jūrą dvi savo dukteris!? Kiek žinau, per bangas šokinėjo susikabinę Vincas, abi jo mergaitės ir du Vinco draugai. Vandens vyrams nebuvo net iki juosmens. Nežinome, kas atsitiko: ar kokia duobė pasitaikė, ar itin stipri banga atklydo, kad staiga visi jie dingo po vandeniu. Nuskendo Vincas, jo dukrytė Gabrielė, vienas Vinco draugas ir dar jų gelbėti puolęs vyriškis. Vinco žmona Reda, kuri dirba medicinos seserimi, sakė dar mėginusi gaivinti į krantą ištrauktą savo vyrą, bet mirtis jau buvo atlikusi savo juodą darbą", - pasakojo kaimynas Dainius. Nuskendusiam Vincui Krupskiui buvo 45-eri, tiek pat, kiek ir našle likusiai jo žmonai.
Gelbėtojų perspėjimai neįtikina
Šeštadienį siautėjusios galingos bangos buvo negailestingos neatsargiems poilsiautojams, kurie nepaisė atkaklių gelbėtojų perspėjimų. Jūra pasiglemžė net aštuonių žmonių gyvybes.
Pasak LŽ kalbintos Jaunimo psichologinės paramos centro psichologės Irmos Skruibienės, žmonės iš prigimties linkę rizikuoti, tačiau neatsargaus poilsiautojų elgesio stipriai banguojančioje Baltijos jūroje ji nelinkusi vadinti savižudišku. Tai reikštų, kad nieko neįmanoma pakeisti. "Mūsų visuomenei būdingas nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, todėl plevėsuojančios raudonos vėliavos ar gelbėtojų perspėjimai neturi reikiamo poveikio. Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją su automobilių saugos diržais. Daugelis žmonių juos segasi tik bijodami baudų, o ne norėdami apsaugoti gyvybę. Lietuvoje nevertinama žmogaus gyvybė: nei sava, nei svetima. Tačiau kalbant apie automobilių saugos diržų segėjimą, daug naudos davė įtaigi socialinė reklama, žmonės pradėjo paisyti šio reikalavimo. Kodėl tokio įtaigaus būdo neišmėginus ir Lietuvos pajūryje?" - sakė psichologė.
Daiva BARONIENĖ
