Šiandien sostinės valdininkai svarstys, ar pritarti Vilniaus regiono atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimui. Tuo pat metu prie savivaldybės pastato bus protestuojama prieš šios įmonės atsiradimą.
Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų gyventojai bei Vilniaus žalieji nesutinka su ataskaitą rengusios bendrovės „Cowi Baltic“ išvada, kad atliekų deginimo gamykla, kurią norima pastatyti prie Gariūnų turgavietės, neterš sostinės, rašo „Lietuvos žinios“.
„Nuo Gariūnų link Lazdynų, Karoliniškių ir kitų mikrorajonų pučia vyraujantys vakarų ir pietvakarių vėjai. Per 8 tūkst. gyventojų pasirašė protesto laišką šalies vadovams dėl šios statybos ir savo nuomonės nepakeitė“, - LŽ sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
Pelenus priims vokiečiai?
Naująją statybą planuoja koncerno „Rubicon group“ valdoma bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla. Šioje gamykloje per metus sudeginus apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų, būtų gaminama ir miestiečiams parduodama šiluma ir elektros energija. Sudeginus toną atliekų liktų apie 200 kilogramų pelenų ir šlakų bei apie 40 kilogramų toksiškų dūmų valymo liekanų.
Ataskaitoje tvirtinama, kad gamykla bus viena moderniausių pasaulyje, ir emisijos neviršys leistinų normų. Tačiau protestuotojai tuo netiki, be to, įtaria, kad vilniečiai bus priversti mokėti už energiją ir atliekų tvarkymą tiek, kiek reikalaus gamyklą pastatę ir ją valdantys verslininkai.
„Kasdien liks daug pavojingų dūmų valymo atliekų, kurias, kaip rašoma ataskaitoje, tikimasi vežti į Vokietiją. Kas gali patikėti, kad vokiečiai priims mūsų atliekas“, - sakė Inžinerinės ekologinės asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys.
Jam nepatinka ir tai, kad gyventojai negalės atsisakyti būsimosios paslaugos. „Ne veltui šiai įmonei buvo parinkta vieta prie termofikacinės elektrinės - įtraukus ją į centralizuotą šildymo sistemą, niekas negalės atsijungti nuo šios sistemos ir bejėgiai bus padėti ne tik meras, bet ir premjeras bei kiti politikai“, - aiškino mokslininkas.
Svarbiausia - finansinė parama
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė gyvena Lazdynuose, tačiau būsimos deginimo gamyklos nesibaimina. „Žinoma, jei bus pastatyta gera įmonė ir ji gerai veiks“, - patikslino jis.
Neseniai Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta nauja Atliekų direktyva numato labai griežtus atliekų deginimo reikalavimus. „Vienas svarbiausių - iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. tokių namų ūkių apyvokos medžiagų kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas privalo būti paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. Iki to laiko teks perdirbti ir 70 proc. statybos atliekų. Vadinasi, degintinų atliekų liks gerokai mažiau, negu dabar tikisi šio verslo projektuotojai. Be to, minėtoje direktyvoje nustatytas privalomas energetinio naudingumo koeficientas, kurį turi pasiekti deginimo įmonė. Kitaip atliekų tvarkymas prilygtų jų gabenimui į sąvartyną ir už tai valstybė turėtų mokėti baudas“, - aiškino A. Čepelė.
Jis sakė ne kartą perspėjęs apie tai verslininkus. Iš europinių fondų buvo numatyta skirti šiai įmonei apie 150 mln. litų.
Dar viena sąlyga, kurią aplinkosaugininkai pateikė atliekų deginimo verslininkams, - būsimoji įmonė turėtų tvarkyti ne tik Vilniaus, bet ir gretimų regionų atliekas.
Tyliai pasirašyti nepavyko
Minėtą ataskaitą jau suderino Vilniaus apskrities viršininko administracija, tačiau dokumentas įstrigo Vilniaus visuomenės sveikatos centre. Jo gydytoja, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rolanda Lingienė LŽ sakė turinti ataskaitos rengėjams daug pastabų.
Sutrikę ir sostinės valdininkai. Pasak Vilniaus žaliųjų vadovės Janinos Gadliauskienės, savivaldybės administracijoje ketinta pasirašyti ataskaitą paslapčiomis, tačiau reikalas iškilo į viešumą.
J. Gadliauskienė būgštauja, kad jei savivaldybės administracija dokumentą pasirašys, mikrorajonų bendruomenės negalės ginti savo interesų teisme.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas LŽ patvirtino didelių kliūčių pasirašyti minėtą dokumentą nematąs. Anot jo, tai būsianti tik paprasčiausia privaloma biurokratinė procedūra, kurią galėtų pakeisti neigiamas miesto tarybos sprendimas.
Tačiau meras Juozas Imbrasas abejoja, ar ataskaitą būtina aptarti miesto taryboje, mat statyti atliekų deginimo įmones numatyta strateginiuose valstybės planuose.
Jei minėtam dokumentui savivaldybė pritars, jis bus perduotas Aplinkos ministerijai. Jai priklauso lemiamo sprendimo teisė. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius sakė, kad verslininkų išvadas tikrins nepriklausoma gamtosaugos ekspertų grupė.
Feliksas Žemulis
