Myliu šunis, laikiau, myliu kates, laikiau, bet, galimai, dabar ta meilė šunims peržengia bet kokias ribas. Geriu, išėjus iš Vilniaus savivaldybės į Europą kavą. Sėdi moteriškė su dideliu šunimi, be antsnukio, ant ilgo pavadėlio jis guli per vidurį stalų.. Patikėkit, tai nėra, matomai, normalu. Aš bijau svetimo šuns, o gal jis ėst užsinorės mano bulkutę... Namuose, prie nuosavų namų, taip, bet parduotuvėj...