Lygių galimybių įstatymas Seime vis dar blokuojamas, nes neva nėra įsiklausoma į konservatorių siūlymus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų tėvų teisių patiems apsispręsti, kokių religinių įsitikinimų asmenys ugdys jų vaikus.
Norint priimti įstatymą, reikia, kad posėdyje dalyvautų ne mažiau nei 71 parlamentaras, tačiau ketvirtadienį registruojantis prieš balsavimą dėl minimo teisės akto, jų buvo tik 43. Nors ir sėdėdami posėdžių salėje nesiregistruoti nutarė konservatoriai, darbiečiai ir „tvarkiečiai“.
„Tai yra normali praktika, gerbiami kolegos“, - sakė posėdžiui pirmininkaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, jog taip bus tol, kol nebus įsiklausoma į „kitų“ nuomonę.
Lygių galimybių įstatymo priėmimas atidedamas jau ne pirmąkart. Iš pradžių gegužės 22 dieną pertrauka buvo padaryta sugrąžinus įstatymą svarstyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui po to, kai seimūnai iš įstatymo išmetė nuostatą, jog diskriminuoti žmones, šalia kitų pagrindų, būtų draudžiama ir dėl socialinės padėties.
Kiek vėliau parlamentarai nusprendė į naujos redakcijos teisės aktą perkelti Konstitucijos straipsnį, kuriame išvardijami pagrindai, kuriais remiantis draudžiama diskriminacija. Tačiau tarp šių pagrindų neliko lytinės orientacijos, amžiaus, negalios, religijos ir etninės kilmės, bet atsirado „socialinė padėtis“.
Posėdžių salėje kilus aštriems debatams įstatymo priėmimas nukeltas geresniems laikams. Tačiau tokie laikai neatėjo ir šią savaitę - antradienį teisės akto priėmimas buvo blokuotas, kai konservatoriai, darbiečiai bei „Tvarka ir teisingumas“ nusprendė nesiregistruoti ir nedalyvauti balsavime, nors sėdėjo savo vietose.
Konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė Abramikienė yra pasiūliusi lygių galimybių principo netaikyti švietimo ir ugdymo srityse tuomet, kai tai nesuderinama su mokyklinukų tėvų siekiu ugdyti savo vaikus religines vertybes palaikančioje aplinkoje.
Konservatorė kolegas agitavo įstatymu „kurti balansą“, nes esą jeigu „Gėjų lyga“ įsteigtų privačią mokyklą, tai ji turėtų galimybę į darbą nepriimti heteroseksualių asmenų, tuo tarpu remiantis lygių galimybių principais į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas negalima atsisakyti įdarbinti žmogaus dėl to, kad jis yra gėjus ar lesbietė.
Tačiau Žmogaus teisių komiteto atstovė Laima Mogenienė tąkart bandė paaiškinti, jog kalbama apie bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose mokosi įvairaus tikėjimo tėvų vaikai. Dėl šios priežasties, pasak jos, negalima leisti daugumai nustatyti bendrų gyvenimo principų mokyklose ir nekreipti dėmesio į mažumą sudarančių vaikų tėvų lūkesčius.
Pataisyti Lygių galimybių įstatymą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), tačiau įsipareigojimo terminai jau yra praleisti.
