Kyšininkavimo byloje įtariamas ir dar vasarį Lukiškių kalėjimo gultus išbandęs Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas bent kol kas gali būti ramus. Po prezidento Gitano Nausėdos pateikimo ir teisėjų tarybos verdikto Seimas šiandien nesiryžo imtis klausimo, ar reikia jį atleisti iš pareigų.
Parlamento vicepirmininkė Rima Baškienė kolegoms pasiūlė šį klausimą atidėti iki rudens sesijos. Mat šįryt, kaip tikėstasi, Gurinas Seime nepasirodė nei pats, nei atsiuntė advokatą. Tad esą verčiau palaukti ir rudenį išklausyti teisėjo gnybos ir tik tada imtis verdikto dėl atleidimo.
O štai Aukščiausiojo teismo teisėjo Egidijaus Laužiko gynėjai į Seimą užsuko. Prieš politikus tribūnoje išstojęs advokatas Mindaugas Dūda Seimo narius iškart įspėjo – gerai pagalvoti, ar balsuodami už teisėjo atleidimą politkai nepažeis jo teisių. Mat teisėjui metamos kaltės Seimas nežino.
„Nėra apie ką šnekėti. Mes neturime to poelgio aiškiai įvardinto, neturime faktinių duomenų. Yra tik prokuratūros pozicija. Jei remtis tik šia pozicija, be faktinių duomenų ir neturint galimybės jų vertinti, priimti sprendimą pagal tai, tai vyksta automatizmas ir inkvizicinis procesas“, – sakė advokatas Mindaugas Dūda.
Daugiau apie įtarimus teisėjams sakosi norį žinoti ir dalis Seimo narių.
„Kaip aš galiu balsuoti? O jei paaiškės, kad po ikiteisminio tyrimo vyks teismas procesas ir Egidijus Laužikas bus išteisintas, bet mes jau būsime atleidę, nes matai pasitikėjome prezidento dekreto pusantros eilutės tekstu“, – svarstė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Eugenijus Gentvilas kolegoms siūlė laukti kuo baigsis su teisėjais susijęs ikiteisminis tyrimas. Savo ruožtu „valstietė“ Agnė Širinskienė atkerta, kad Seime yra vieta, apie kurią Gentvilas puikiai žino, kur yra daugiau informacijos apie įtariamus teisėjams.
„Yra daugiau nei pusantros eilutės ir ypač teisėjo Laužiko atveju tos informacijos yra ypač daug. Manyčiau yra Seimo nario garbės reikalas pasidomėti ta informacija. Jeigu jie nesusipažino, tai belieka tik apgailestauti, bet man su ta medžiaga susipažinus nelieka abejonių dėl teisėjų nepriekaištingo elgesio reikalavimų pažeidimų nelieka“, – mano Seimo narė Agnė Širinskienė.
Visgi dauguma Seimo narių nusprendė, kad siūlymo atleisti Laužiką iš pareigų imtis jau galima ir klausimą rudenį jau svarstys Teisės komitetas.
Tiesa, didžioji dauguma susilaikiusiųjų – opozicijos atstovai. O būtent mažuma dar prieš mėnesį surinko parašus kitam procesui teisėjams atleisti – apkaltai. Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad apkaltos būdu, o ne prezidento prašymu šie du teisėjai turi būti atleisti.
„Aš nebalsavau ir didelė dalis frakcijos nebalsavo. Mes netrukdome prezidentui judėti šia linkme, bet mes nebalsavome, nes turime abejonių ar šis pasirinktas kelias yra tas kelias kuriuo teisiškai, tvarkingai turėtumėme eiti į priekį“, – pasakoja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Opozicija žada siekti, kad apkaltų teisėjams klausimai būtų įtraukti į rudens sesiją. Širinskienė gi įsitikinusi, apkaltos būdu teisėjų atleisti būtent ir nevalia, nes tuomet įtariamieji atsakomybės už savo veiksmus tikrai neišvengtų.
„Apkaltos metu teisėjas bet kada gali pasitraukti iš pareigų, taip išlaikydamas socialines garantijas. Šiuo atveju šie teisėjai, kur matoma, kad yra padarę ganėtinai šiurkščius nusižengimus bendraudami su advokatais, tardamiesi su jais, jie tos galimybės atsistatydinti nebeturi“, – sako A. Širinskienė.
Dėl Korupcijos bylos, kurioje daugiau nei pusšimtis įtariamųjų, viena teisėjo galva jau nulėkė. Pritarus Teisėjų tarybai, prezidentas iš pareigų atleido dabar jau buvusį Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
